Glaukoma
Glaukoma yra progresuojanti liga, sukelianti negrįžtamą aklumą. Ryšium su padidėjusiu akispūdžiu glaukomos atveju, tinklainės ląstelės sunaikinamos, atrofuojasi akies regos nervas, regos signalai nustoja patekti į smegenis. Žmogus pradeda blogiau matyti, sutrinka periferinis matymas, dėl to matomumo zona tampa ribota.
Glaukoma minima (išvertus iš graikų kalbos, šis žodis reiškia „žalia jūros spalva“) Hipokrato darbuose, datuojamuose 400 m. iki mūsų eros. Tačiau šiuolaikinės idėjos apie glaukomą ėmė formuotis tik 9-ojo amžiaus viduryje. Šiuo metu glaukoma suprantama kaip gana didelė ligų grupė, dažnai turinti skirtingą kilmę ir skirtingą eigą. Iki šiol nėra sutarimo dėl to, kas yra šių negalavimų išsivystymo priežastis, tačiau jei jie negydomi, jų pasekmė tokia pati – regos nervo atrofija ir aklumas.
Kaip mato glaukoma sergantis asmuo?
Į glaukomos „rizikos grupę“ patenka:
- vyresni nei 60–70 metų žmonės, net nesiskundžiantys akių ligomis;
- žmonės po 40 metų, kuriems:
- akispūdis pasiekia viršutinę normos ribą;
- dešinės ir kairiosios akies akispūdžio skirtumas yra didesnis kaip 5 mmHg;
- akispūdžio skirtumas, matuojamas ryte ir vakare, yra didesnis kaip 5 mmHg;
- žmonės po 40–50 metų, turintys didelę trumparegystę arba turintys didelę toliaregystę (ypač moterys po 50 metų);
- žmonės su padidėjusiu akispūdžiu, nepriklausomai nuo amžiaus;
- žmonės, turintys žemą (palyginti su amžiaus norma) kraujospūdį;
- žmonės, sergantys cukriniu diabetu, endokrininėmis, nervų ir širdies bei kraujagyslių ligomis;
- žmonėms, patyrusiems akių traumas, uždegimines ligas (uveitą, iridociklitą ir kt.), akių operacijas;
- pacientų, sergančių glaukoma su panašiais akies struktūriniais požymiais, artimieji (taip pat ir tolimi);
- žmonių, kuriems atliekamas ilgas gydymo hormoniniais vaistais kursas.
Glaukoma gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukoma yra pagrindinė liga, kuri, laiku negydoma, negrįžtamai sukelianti aklumą. Dėl glaukomos regėjimą prarado daugiau nei 5 milijonai žmonių, tai yra 13,5% visų aklųjų pasaulyje
Glaukomos priežastys
Sveikoje akyje dėl skysčių pritekėjimo ir ištekėjimo pusiausvyros nuolat palaikomas tam tikras slėgis (18–22 mmHg). Glaukomos metu sutrinka tokia kraujotaka, kaupiasi skysčiai, pradeda didėti akispūdis. Regėjimo nervas ir kitos akies struktūros patiria padidėjusią apkrovą, sutrinka kraujo tiekimas akiai. Dėl to regos nervas atrofuojasi, o regimieji signalai nebepatenka į smegenis. Žmogus pradeda blogiau matyti, sutrinka periferinis matymas, dėl to regėjimo zona yra ribota – ir dėl to gali atsirasti aklumas.
Glaukoma yra negrįžtama liga. Todėl labai svarbu laiku pradėti gydymą.
Pagrindiniai glaukomos simptomai yra šie:
skausmas, pjovimas, sunkumo jausmas akyse, regėjimo lauko susiaurėjimas;
- neryškus matymas, „tinklelio“ atsiradimas prieš akis;
- žvelgiant į ryškią šviesą, pavyzdžiui, lempą, priešais akis pasirodo „vaivorykštės apskritimai“;
- regos sutrikimas vakare ir naktį;
- akies hidratacijos jausmas;
- nedidelis skausmas aplink akis;
- akių paraudimas.
Glaukomos formos
- Atviro kampo glaukoma;
- Uždaro kampo glaukoma.
Atviro kampo forma diagnozuojama daugiau nei 90% glaukomos atvejų. Esant atviro kampo glaukomai, prieiga prie natūralios drenažo sistemos yra atvira, tačiau sutrinka jos funkcijos. Rezultatas – laipsniškas akispūdžio padidėjimas. Paprastai atviro kampo glaukomai būdinga besimptomė, beveik nepastebima ligos eiga. Kadangi matymo laukas pamažu susiaurėja (procesas gali užtrukti keletą metų), žmogus kartais visiškai atsitiktinai sužino, kad mato tik viena akimi. Kai kuriais atvejais galima nustatyti nusiskundimus dėl periodiškai atsirandančių vaivorykštės ratų, žiūrint į šviesos šaltinį, matymą per „rūką“, nusiskundimus, susijusius su susilpnėjusiomis akomodacijomis. (Akomodacija – (lot. accommodatio – pritaikymas, pripratinimas): 1 .fiziol. akies optinis gebėjimas aiškiai matyti daiktus iš įvairaus atstumo, įtempiant ar atpalaiduojant lęšiuką laikančius saitus)
Esant uždaro kampo glaukomai, vidiniai akies skysčiai kaupiasi dėl to, kad nėra patekimo į natūralią akių drenažo sistemą galimybių – rainelė dengia priekinės kameros kampą. Dėl to slėgis pakyla ir tai gali sukelti ūminį glaukomos priepuolį, kurį lydi:
- aštrus akies ir atitinkamos galvos pusės skausmas;
- akivaizdus regos sutrikimas (neryškus matymas ar staigus sumažėjimas iki visiško aklumo);
- akies paraudimas (akies obuolio priekinio segmento kraujagyslių išsiplėtimas), ragenos edema, priekinės kameros gylio sumažėjimas, išsiplėtęs vyzdys ir jo reakcijos į šviesą nebuvimas;
- aureolių atsiradimas (matymas) aplink šviesos šaltinius.
Oftalmologai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ūmaus glaukomos priepuolio galimas staigus regėjimo praradimas.
Glaukomos diagnostika
Norint nustatyti ligos pradžią, nepakanka paprasto akispūdžio matavimo. Būtina išsamiai ištirti akių dugną ir regos nervo diską, o taip pat ištirti regėjimo lauką, t. y. atlikti išsamų diagnostinį tyrimą.
Oftalmologijos klinikose tyrimas atliekamas naudojant visą šiuolaikinės kompiuterizuotos įrangos kompleksą ir apima:
- matymo lauko tyrimas (naudojant kompiuterio perimetrą);
- refrakcijos matavimas (akies optinės sistemos gebėjimas sulaužyti šviesos spindulius);
- akispūdžio matavimas;
- ultragarsiniai tyrimai;
- akies priekinės kameros gylio ir lęšio storio nustatymas (nes dažnai aukšto slėgio priežastis yra lęšio poslinkis ar padidėjimas);
- gonioskopijos pagalba įvertinama priekinės kameros, per kurią atliekamas skysčio nutekėjimas iš akies, kampo struktūra.
Taip pat, diagnostikos eigoje, būtinai atliekami tyrimai kompiuteriniu perimetru ir akių dugno analizatoriumi. Tai leidžia nustatyti pradinius glaukomos pasireiškimus, atsirandančius prieš regėjimo lauko pakitimus, ir laiku sustabdyti patologinio proceso pradžią.
Eksperto nuomonė
Glaukomą supa daugybė gandų ir tiek pat paklydimų. Vieni mano, kad į rizikos grupę patenka tik pagyvenę žmonės, kiti yra tikri, kad neįmanoma nepraleisti pirmųjų ligos simptomų, treti apskritai bando gydytis patys, skirdami sau lašus, mažinančius akispūdį, arba naudodamiesi liaudiškomis gydimo priemonėmis.
Dėl to dažniausiai pacientas pas oftalmologą patenka jau būdamas toli nuo pradinės patologinio proceso stadijos. Deja, pokyčiai, atsirandantys paciento akyje iki kreipimosi į kliniką, gali būti negrįžtami. Štai kodėl mes rekomenduojame reguliariai tikrinti regėjimą kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo to, ar jis turi nusiskundimų ar matomų ligos simptomų.
Kaip kovoti su glaukoma?
- Konservatyvus (medikamentinis) gydymas
- Antiglaukominės operacijos
- Vienu metu gydomas glaukoma ir katarakta
- Vaikų glaukomos gydymas
- Neatidėliotina pagalba esant ūminiam glaukomos priepuoliui
Ką reikia žinoti sergant glaukoma
Atminkite, laiku nenustačius ligos ir laiku nepradėjus gydymo, regėjimas negrįžtamai prarandamas! Klinikos savo pacientams siūlo pažangiausius ir patikimiausius glaukomos diagnozavimo ir gydymo metodus.
Nedelskite gydymo ir nerizikuokite savo akių sveikata!
