Gonioskopija yra kontaktinė diagnostikos technika, naudojama tiksliai ištirti akies priekinės kameros kampą (PKK). Priekinės kameros kampo zona išoriškai yra uždengta nepermatomu audiniu, todėl jos negalima ištirti ragenos ir skleros susiliejimo vietoje. Neįmanoma ištirti šios srities per rageną dėl spindulių kelio, kurie patenka į priekinį ragenos paviršių aštriu kampu ir visiškai atsispindi akies viduje, neišeinant iš jo. Todėl norint įvertinti PKK būklę, nepakankamas ragenos išgaubimas yra dirbtinai užpildytas išlenktu lęšiu – gonioskopu.
Indikacijos
Glaukoma: diferencinė atvirojo ir uždarojo kampo formų diagnozė, lazerinės PKK struktūros korekcijos klausimo sprendimas.
Neovaskuliarizacija (patologinis ragenos kraujagyslių išplitimas, kur jų paprastai nėra) dėl cukrinio diabeto, po akių traumų, nudegimų ir ilgo kontaktinių lęšių dėvėjimo.
Akies priekinėje kameroje esantys svetimkūniai.
Akių rainelės cistos ir navikai.
Pseudoeksfoliacijos sindromas (pseudoeksfoliacijos medžiagos nusėdimas ant visų akies struktūrų).
Uveitas (akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas).
Pasirengimas operacijai, kurios tikslas – sumažinti akispūdį, užkirsti kelią kraujagyslių augimui ar rainelės susiliejimui su kitomis akies struktūromis (sinechija).
Kaip vyksta gionoskopijos tyrimas?
Specialus pasirengimas tyrimui nebūtinas.
Jei pacientui turi būti tuo pačiu metu atlikta tonometrija (išmatuoti akispūdį), tai atliekama prieš atliekant gonioskopiją. Prieš tyrimą pacientai, turintys kontaktinius lęšius, turi juos išsiimti.
Gonioskopijai atlikti naudojama plyšinė lempa ir gonioskopas.
Kontraindikacijos
Akių traumos, kurių metu pažeidžiamas akies obuolio vientisumas.
Ūminės uždegiminės akių ligos – dakriocistitas, konjunktyvitas, keratitas.
Psichikos ligos su agresyviu paciento elgesiu.
Kas yra plyšinė lempa?
tai specialus mikroskopas su įmontuotu apšvietimo įtaisu.
Gonioskopas yra veidrodžių sistema, specialiai sumontuota akies priekinės kameros struktūroms, nepasiekiamoms įprastinio tyrimo metu, ištirti.
Naudojami trys gonioskopų tipai:
- vieno veidrodžio, pavadintas Krasnovo vardu;
- trijų veidrodžių (kūgio formos), pavadintas Goldmano vardu;
- keturių veidrodžių (piramidės), pavadintas Van Boiningen vardu.
Tyrimo pradžioje gydytojas sulašina į akį atropino grupės lašus ir lašus su anestetikais. Pacientas atsisėda, uždeda smakrą ant plyšinės lempos stovo, tvirtai prispausdamas galvą prie veido laikiklio. Svarbu, kad tiriamojo galva būtų gerai užfiksuota. Gydytojas užtepa specialų gelį ant gonioskopo paviršiaus, kuris tyrimo metu liečiasi su akies obuoliu. Reikėtų prisiminti, kad norint teisingai įvertinti priekinės akies kameros kampo plotį, pacientas turi žiūrėti tiesiai priešais save, o gydytojas gonioskopą laikyti tiksliai ragenos centre. Tada gydytojas viena ranka nustato gonioskopą į akį, o kita ranka kontroliuoja plyšinę lempą. Tiriant priekinę akies kamerą, įvertinama jos struktūra. Priekinės kameros kampas paprastai yra aštrus, atviras, laisvai praleidžiantis išeinančią drėgmę, kuri išleidžiama per veninį kanalą (skleros veninis sinusas) į priekinę ciliarinę veną.
Svetimkūniai, navikai, įgimtos anomalijos ir patologinės kraujagyslės gali trukdyti skysčiui išeiti iš priekinės kameros. Baigus tyrimą, pacientui lašinami antibakteriniai lašai, kad būtų išvengta infekcijos. Tyrimo trukmė yra apie 15 minučių, nuskausminamieji nustoja veikti po pusvalandžio, paciento vyzdžių visiškas atsistatymas įvyksta vakare. Procedūra yra neskausminga, pacientas gali patirti diskomfortą palietus gonioskopą akies obuoliu tiesiogiai. Gonioskopiją lengviau atlikti žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius, nes jų ragenos jautrumas mažesnis.
Rezultatų interpretacija
Remiantis gonioskopijos rezultatais, PKK vertinamas kaip:
- platus – miopija, lęšiuko nebuvimas (afakija),
- vidutinio pločio,
- siauras – hipermetropinė refrakcija,
- uždarytas – ūmus glaukomos priepuolis, rainelės navikas.
Papildomai aprašomas pigmento kaupimasis, sinechijų buvimas, svetimkūnių ar navikų buvimas ir kiti patologiniai dariniai.