Regėjimo problemos, kurias žmonės ignoruoja: kodėl akyse negalime nusviestos
Žmonės turi keistą polinkį – nuolatinėse gyvenimo neeilyninėse sūkuryje jie ignoruoja tai, kas reikia labiausiai. Regėjimas nėra išimtis. Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių primiršta patikrinti akis, ignoruoja pirmuosius įspėjamuosius ženklus ir tęsia savo gyvenimą tarsi viskas būtų tvarkoje. Tuo tarpu akys šaukia pagalbos, bet niekas negirdi.
Regėjimo problemos, kurias žmonės dažnai ignoruoja, gali turėti rimtų pasekmių ne tik mūsų matymo gebai, bet ir visai gyvenimo kokybei. Dauguma žmonių mano, kad regėjimo sutrikimai yra natūralus senėjimo procesas arba kad jie gali palaukti, kol problema taps rimtesnė. Tačiau ignoruojant šiuos simptomus, galima prarasti galimybę matyti pasaulį aiškiai ir ryškiai.
Nepastebėta epidemija: skaičiai, kurie verčia pagalvoti
Prieš pradėdami diskutuoti apie konkrečias ligas, turėtume suprasti, kokie iš tikrųjų yra skaičiai. Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia gana šokiruojantį faktą: vidutiniškai vienas iš keturių žmonių turi regėjimo sutrikimą. Tai reiškia, kad jei jūs sėdite prie stalo su trimis kitais žmonėmis, tikėtina, kad vienas iš jūsų keturių turi nediagnozuotą ar neignoruojamą regos problemą.
Bet tai dar ne viskas. Vienas iš trisdešimties žmonių yra aklas, arba, kitaip tariant, turi iš esmės sugadintą regėjimą. Per pastaruosius tris dešimtmečius trumparegių visame pasaulyje padaugėjo 20 procentų. Jei manote, kad tai nėra didelė problema, palauk – mokslininkai spėja, kad iki 2050 metų regėjimo sutrikimų atvejų skaičius padidės 55 procentų, arba apie 600 milijonų žmonių. Tai yra civilizacijos mastu pasaulinė katastrofa, kuri atsitinka tyliai, žmogui žmogui, kurie tiesiog sėdi ant sofos ir leidžia jai nutikti.
Dažniausios regėjimo problemos: jūs galbūt turite vieną iš jų
Pradėkime nuo tų regėjimo problemų, kurios yra labiausiai paplitusios, ir kurias žmonės ignoruoja, nes jos neatrodo „pakankamai baisios". Patys dažniausi regėjimo sutrikimai yra trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas ir presbiopija.
Trumparegystė: pasaulis, kuris palaipsniui tampa neryškus
Trumparegystė, kitaip vadinama miopija, yra regėjimo sutrikimas, kuomet žmogus blogai mato toli esančius objektus. Statistika rodo, kad trumparegystė yra vienas dažniausiai pasitaikančių regos sutrikimų pasaulyje tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe.
Pagrindinis trumparegystės simptomas yra neryškus toli esančių objektų vaizdas. Atsiranda šis sutrikimas, kai ragena yra per daug išsigaubusi, o akies obuolys – per ilgas. Dėl šių priežasčių šviesa sufokusuojama neteisingai ir toli esančius objektus matome neryškiai. Trumparegiai dažnai jaučia, kad jų akys greitai pavargsta, nes akys pastoviai mėgina pagauti vaizdą, kuris joms pasilieka ne tokioje vietoje, kaip reikėtų.
Bet kodėl šią problemą žmonės ignoruoja? Priežastis gana paprasta: jei jūs esate trumparegis, jūs to net nežinote, kol neatidarius akinių arba neatsiduriamas prieš akių gydytoją. Daug žmonių tiesiog mano, kad pasaulis toks ir yra – šiek tiek neryškus. Jie nesupranta, kad galėtų jį matyti aiškiai, kol nepataisys regėjimą. Tada, jei jie nusiperka akinius iš nepatikimo šaltinio arba juos greitai praranda, jie grįžta į savo neryškų pasaulį ir nusako: „Na, tokia jau mano realybė". Tai netiesa. Tai yra nepatiklin regėjimo tyrina ir patogumo priesakas.
Toliaregystė: artimas pasaulis likvidacijoje
Priešingybė trumparegystei yra toliaregystė – būklė, kuomet žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė. Toliaregystė yra šiek tiek rečiau sutinkama akių refrakcijos yda nei trumparegystė, tačiau vis tiek šis regos sutrikimas yra gan dažnas tarp įvairaus amžiaus žmonių.
Šiuo metu ši regėjimo problema neaplenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų. Jei turite toliaregystę, jums sunku skaityti, rašyti ar atlikti darbą, kuris reikalauja, kad būtumėte sutelkę dėmesį į arti esančius daiktus. Nematyti, kas prieš jūsų nosį, yra viena iš tų sutrikimų, kuris žmonės ignoruoja ilgiausiai, nes jie tiesiog palaipsniui paspaudžia tuos daiktus toliau nuo savęs. Seniai žmogus skaityti laikraštį arti akies neturėtų, bet šiandien laiku prisuktų nuo savęs išmaniųjį telefoną. Galiausiai jie sako „šiaip jau jaučiuosi gerai", nors iš tikrųjų jie tiesiog priprasti prie slinkio regėjimo, kuris reguliariai sutrinka jų darbą ir gyvenimo kokybę.
Astigmatizmas: regėjimo chaos, kuris atrodo kaip normalė
Dažniausių regėjimo problemų sąraše taip pat randamas astigmatizmas. Ši refrakcijos yda atsiranda, kai ragena nėra taisyklingos sferinės formos. Šis regos sutrikimas susijęs su šviesos spindulių lūžimu ir akies gebėjimu fokusuoti vaizdą.
Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai – daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Šviesos spinduliai akyje gali būti fokusuojami keliose vietose – prieš tinklainę, už jos arba ir ten, ir ten. Dėl šio defekto matomas vaizdas yra neryškus, o erdvės sutrikimas – prastas.
Dažniausiai ši refrakcijos yda yra paveldima, todėl pasireiškia jau ankstyvoje vaikystėje. Tačiau šiuo metu daugėja ir įgyto astigmatizmo atvejų, kuriuos lemia įvairios traumos, chirurginės operacijos. Astigmatizmas gali iššaukti dažnus galvos skausmus, regėjimo susilpnėjimą dirbant kompiuteriu arba skaitant, dvejinimąsi akyse.
Jei astigmatizmas reikalaitai tik akinius, žmonės juos tikrai nešiotų. Bet kadangi astigmatizmas dažnai pasitaiko kartu su trumparegystę ir toliaregystę, mažai žmonių supranta, kad ši specifinė problema yra jų problemų šakninis priežastis. Jie tiesiog mano, kad jie „negeiai su akimis gimę", o ne kad jie turi specifiškai diagnoziuojamą problemą.
Presbiopija: nuo 40 metų regėjimo kalvimas prasideda
Presbiopija – tai senatvinė toliaregystė, arba tiesiau sakant, žmonių regėjimo problema, kai jie sensta. Dažniausiai šis regos sutrikimas pasireiškia sulaukusiems 40 metų ir vyresniems žmonėms. Pagrindinis simptomas – prarandamas gebėjimas ryškiai matyti viską, kas yra arti.
Nuo 40-45 metų prasideda akies struktūrų pokyčiai, kurie nulemia presbiopijos formavimąsi. Žmogui su presbiopija yra sunku matyti arti esančius daiktus, todėl pasidaro sunku, pavyzdžiui, skaityti, rašyti ar siūti. Presbiopoją galima kompensuoti multifokaliniais lęšiais.
Dauguma žmonių ignoriuoja presbiopiją, nes jie nori tikėti, kad jie dar nėra „pakankamai seni" savo akims. Bet nuo 40-45 metų, žmogaus akis pradeda keistis nevengiavamai. Tai nėra ligotumas – tai yra natūralus biologinis procesas. Bet žmonės tai ignoriuoja tol, kol jie galiausiai negali perskaityti meniu restorane.
Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas: šiuolaikinės civilizacijos kūdikis
Dar viena šiuo metu dažnai pasitaikanti regėjimo problema – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas. Šio regėjimo sutrikimo paplitimą lėmė sparčiai modernėjantis pasaulis, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterių, planšečių ir išmaniųjų telefonų.
Jei dirbate biure, jūs tikėtinai jau žinote, kas tai yra – akių nuovargis, ašarojimas, ir dažnas pojūtis, kad jūsų akys yra pavargusios. Bet šis sindromas nėra tik nepatogus – jis gali turėti ilgalaikių padarinių. Žmonės ignoriuoja šį sindromą, nes jie mano, kad „tai normalus, kai dirbama kompiuteriu". Jie nežino, kad šio sindromo papildomų simptomų gali būti reguliarūs galvos skausmai ir net nuoramos regėjimo būklės.
Grėsmės akies šešėlyje: ligos, kurios reikalauja atidžios
Tačiau refrakcijos ydos – tai tik regėjimo problemų ledkalnio viršūnė. Toliau žemyn čia guli daug rimtesnės ligos, kurias žmonės ignoruoja tol, kol jau per vėlu.
Katarakta: lęšiukas, kuris pamažu netenka skaidrumo
Katarakta – tai viena iš dažniausių akių ligų. Tai palaipsniui vis didėjantis akies lęšiuko apsidrumstimas, stipriai bloginantis regėjimą. Simptomai: apsidrumstęs vaizdas, prastas regėjimas prieblandoje, dvejinimasis akyse.
Katarakta nepraeina savaime ir negydoma tik blogėja. Vienintelis gydymo būdas yra lazerinė akių operacija. Akis seni gali paveikti kataraktos rizika – pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Dažniausi rizikos veiksniai: paveldimumas, patirtos traumos, ultravioletinių spindulių poveikis, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas.
Žmonės ignoriuoja katarraktą, nes jie tiesiog mano, jog jie „greitai numenčiau raidės", o ne kad jų lęšiukas iš tikrųjų drūskėja. Jie ignoruoja tai tol, kol jie galiausiai negali skaityti, ir tada jie paskubomis griebiasi gydymo. Tuo metu jau gali būti per vėlu – nors operacija gali padėti, jūsų akys jau patyrusios žalą.
Glaukoma: ticha akių lig, kuri kraustai regėjimą
Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėjęs akies vidinis spaudimas pažeidžia regos nervą ir tinklainės ląsteles. Pamažu pradeda siaurėti akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis.
Glaukoma yra viena iš baisiausi regėjimo ligas, nes jei ligą nepastebėtas laiku, jūs galiausiai apaksite. Nuo 50 metų didėja glaukomos išsivystymo rizika. Žmonės ignoriuoja glaukomą, nes ji dažnai neturi simptomų – žmogus tiesiog pamažu pradeda matyti vis mažiau, kol jis pagaliau negali matyti visai. Šiuo metu nėra išgydomos, tačiau laiku pastebėjus pirmuosius pokyčius ją galima pristabdyti ir užkirsti kelią regėjimo praradimui.
Amžinė makulos degeneracija: geltonoji dėmė, kuri sunaikina detales
Amžinė makulos degeneracija – iš visų regos sutrikimų, ši yra pati dažniausia liga JAV. Makula – tai tinklainės dalis, kurios dėka matome detales. Su amžiumi makula „genda" ir gali sukelti tiek smulkius regos sutrikimus, tiek visišką centrinio regėjimo praradimą.
Nuo 50 metų didėja geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo rizika. Ši liga nėra išgydoma, tačiau laiku pastebėjus pirmuosius pokyčius ją galima pristabdyti ir užkirsti kelią regėjimo praradimui. Žmonės ignoriuoja amžinę makulos degeneraciją, nes nežino, kad ji egzistuoja, kol galiausiai jie negali perskaityti knygos arba žiūrėti nuotraukos savo anūko veidu.
Diabetinė retinopatija: cukrinis diabetas meta akiračius į akis
Diabetinė retinopatija – tai dažniausia diabetinė akių liga ir antra labiausiai paplitusi akių liga JAV. Diabetinė retinopatija atsiranda kuomet aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles, esančias tinklainėje.
Simptomai: tamsių dėmių atsiradimas regos lauke, neryškus vaizdas, sutrikęs spalvinis regėjimas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, akis reikėtų tikrintis kasmet. Žmonės su diabetu labai dažnai ignoriuoja šią ligą, nes jie mano, kad jei jie turi cukriningą diabetą, jie jau žino, kad jiedu nesveikami. Bet jie nežino, kad jūsų akys pirmasis šaudyti į šią ligą. Tūkstančiai žmonių su cukrinį diabetų aplankuos oftalmologą tik tuo metu, kai jie jau turi rimtus regos sutrikimus, kurie reikalingos ligas gydymo.
Ženklai, kuriuos reikėtų neprekybinai pastebėti
Akių skausmas, paraudimas, pūlingos išskyros, šviesos baimė, svetimkūnio pojūtis, regėjimo pablogėjimas – tai dažniausi simptomai, susiję su uždegiminiais pakitimais akyse, kuriuos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą. Jei jūs turite bet kuriuos iš šių simptomų ir ignoriuojate juos daugiau nei savaitę ar dvi, jūs rizikuojate rimtomis akių ligomis.
https://www.optikoscentras.lt/registracija/ (Registracija pas akių gydytoją)
Preventyva: ginklai prieš akių ligas
Gera žinia yra ta, kad net 90 procentų visų regėjimo praradimo galima išvengti. Tai yra labai svarbi informacija – tai reiškia, kad jei jūs elgiatės atsakingai, jūs galiausiai neprarasite savo regėjimo.
Reguliarūs akių patikros: tai nėra luksus, tai yra pagrindinė sveikatos priežiūra
Jauniems žmonėms vertėtų tikrintis ne rečiau nei kas dvejus metus. Tuo tarpu žmonės, kurie daug dirba kompiuteriu, nešioja akinius, turi paveldimą polinkį į akių ligas, serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar reumatoidiniu artritu, turėtų tikrintis kartą per metus.
Jei jūs suaugęs žmogus ir jūs nedirbate kompiuteriu, ir jūs neturite jokių šeimos akių ligų istorijos, jūs vis tiek turėtumėte tikrintis bent kas ketveri metai. Tai nėra didelė prašymas – tai yra investicija į savo ateitį.
Rūpintis akimis svarbu nuo mažens
Rūpintis akimis svarbu nuo mažens, kad būtų išvengta regėjimo formavimosi ydų – ambliopijos (tinčio akies), žvairumo arba refrakcinių ydų progresavimo. Jei jūsų vaikas skundžiasi, jog jis nemato gerai lentoje, ar jei jis nuolat guli jos žvilgsnį, tai yra ženklai, kad reikalinga akių patikra. Ignoruoti šiuos ženklus vaikystėje reiškia, kad jūsų vaikas gali turėti nepataisomas problemas gyvenime.
Šviesos apsauga: apsaugokite akis nuo saulės spindulių
Ultravioletiniai spinduliai yra vienas iš katarkalos ir kitų akių ligų rizikos veiksnių. Kai jūs išeinate iš namų, nešikite saulės akinius, kurie blokuoja UVA ir UVB spindulius. Tai yra nereikalavimas – tai yra apsauga.
Kompiuterinės saugumo taisyklės: 20-20-20 taisyklė yra jūsų draugas
Jei jūs dirbate kompiuteriu darbo dieną, jūs turite naudoti 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių, pažiūrėkite 20 pėdų toliau nuo ekrano 20 sekundžių trukmę. Tai suteikia jūsų akims laiko atpalaiduoti ir sugrąžinti savo natūralią fokusuojimo gebą.
Regėjimo problemos ir tikrovė
Regėjimo problemos nėra to tipo liga, kurią žmonės bijo labiau nei kitą ligą. Žmonės bijo vėžio, širdies ligų, bet jie nebijo regėjimo praradimo, kol jie jam nepavyksta. Tada jie baimikaimas.
Tūkstančiai žmonių kiekvieną dieną ignoruoja akių problemas, nes jie mano, kad „tai nėra pakankamai rimta" arba „gali laukti kito mėnesio". Bet nuo mėnesio į mėnesį, akys pasidarys blogiau. Nuo metų į metus, liga giliau įsisąmonins. Kol galiausiai jie negali matyti, ir tada jie baismuose griebiasi oftalmologų durimis.
Bet tai nereikalinga. Regėjimo problemos yra iš jų ligų, kurias nuo pat pradžios galima sustabdyti, jei jūs priimsite ir veikausisite. Reguliarios akių patikros, saugumo priemonės ir šviesos apsauga yra nedidelės žingsniai, kurie gali padaryti didžiulį skirtumą.
Žemūnai žingsniai, didelės pasekmės
Jei šis straipsnis jums pasakė tik vieną dalyką, tegul tai būtu tai: neignoruokite savo akių. Jei jūs praleido akių patikrą, šią savaitę sutarkite vizitą. Jei jūs jaučiate bet kokius regėjimo sutrikimus, nedelsykite – nueikite pas oftalmologą.
Jūsų regėjimas nėra lygtis, kurią galite „išligorinė sąlygoje" ar „pastoti šiek tiek ilgiau". Tai yra brangi dova, kurią jūsų kūnas suteikė jums, ir ji reikalauja priežiūros. Žmonės ignoruoja tai per ilgai. Nedarykite tokios klaidos. Nedarykite regėjimo problemų dalimi savo aplinkos – jei jūs jaučiate, kad kažkas negerai su jūsų akimis, tai yra ženklas. Atsidarykite atviri ir veikite.
Jūsų akys yra jūsų langas į pasaulį. Jei jūs uždarinsite jį neatsargiai, jūs negausite jo atgal. Apsaugokite jas, kaip jūs apsaugotumėte bet ką kitą, kas jums tikrai svarbu. Nes, kai galiausiai jūs suprasite, kad jūs nešte regėjimą, bus per vėlu.
Nuorodos
- Pasaulio Sveikatos Organizacija. (2021). Regėjimo sutrikimai.
- Nacionalinė akių institutas. (2020). Katarakta.
- Amerikos oftalmologų akademija. (2022). Glaukoma.
- Amerikos oftalmologų akademija. (2022). Astigmatizmas.
- Nacionalinė akių institutas. (2021). Diabetinė retinopatija.
Rūpinkitės savo akimis – juk aiškus regėjimas reiškia aiškesnį gyvenimą.
Sekite mus: Instagram
ir: Facebook – čia dalinamės patarimais, naujienomis ir istorijomis apie akių sveikatą.
Nepalikite regėjimo atsitiktinumui – pasirūpinkite juo kartu su mumis.
