Naujagimio (vaiko) iki 1 m. amžiaus regėjimas: kada reikia kreiptis pas gydytoją oftalmologą?
Regėjimas yra pats informatyviausias ir tuo pačiu trapiausias išorinis analizatorius. Būtent akių pagalba žmogus gauna didžiąją dalį informacijos apie jį supantį pasaulį. Regėjimo centrai yra sujungti ir daro stiprų poveikį beveik visoms gyvybiškai svarbioms smegenų struktūroms (regėjimas dalyvauja virškinimo, motorinėje, lytinėje ir kitose organizmo veiklose). Ypač svarbūs formuojant ir plėtojant regėjimą yra pirmieji gyvenimo metai, kai akys ir visas vaiko kūnas yra lengvai paveikiami įvairių kenksmingų vidinių ir išorinių veiksnių įtakos. Jei šiame amžiuje buvo pažeistas regos organas, tada vaikui vystosi sutrikusi judesių koordinacija, kūdikis patiria išorinio pasaulio baimę, kuri dažnai lemia reikšmingą vaiko raidos atsilikimą, nes kiti jutimai nesugeba visiškai kompensuoti informacijos trūkumo.
Pirmaisiais metais vaiko regėjimas vystosi labai intensyviai. Beveik visiškas naujagimio aklumas (nekryptingas šviesos suvokimas) per kelis mėnesius perauga į gebėjimą analizuoti objektus ir jų judėjimą, vertinti ir palyginti objektus pagal jų įvairias, įskaitant spalvas, savybes. Todėl tėvams ypač svarbu suprasti pagrindinius vaikų regėjimo raidos principus pirmaisiais gyvenimo metais ir žinoti apie ankstyvuosius akių patologijos atsiradimo požymius.
Regėjimo sistemos vystymasis
Regėjimo organo vystymosi laikotarpiai yra keli. Svarbiausias iš jų yra pastojimas ir vystymasis motinos įsčiose. Šiame etape žalingų veiksnių poveikis gali sukelti katastrofiškas pasekmes (vystymosi anomalijos – įgimta katarakta, glaukoma, akies dangalų uždegimas ir kt.).
Kitas laikotarpis yra nuo gimimo iki 1 metų. Šiuo metu aktyviai vystosi smegenų regos žievės sritys, gaunančios informaciją apie aplinkinį pasaulį. Treniruojamas akių judesys, formuojamas vaizdinis rankų judesių sekimas, užpildoma vaizdinių „biblioteka “. Jei šiame etape yra šviesos srauto į tinklainę apribojimas (pažeidimas akies optinių terpių skaidrumas), sutrikęs objektų fokusavimas (trumparegystė arba didelis toliaregystės buvimas) arba sutrikęs matomų vaizdų suvokimas (regos nervų, smegenų regos centrų pažeidimas), tada regėjimas gali sustoti pradiniame vystymosi etape ir nesusiformuoti iki normalaus lygio. Iškart po gimimo kūdikis suvokia tik šviesos šaltinio buvimą ar nebuvimą. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais įvairūs aplinkinio pasaulio objektai atsiranda prieš vaiką tarsi iš rūko. Iš pradžių mažylis užfiksuoja akimis tik didelius daiktus (pirmą mėnesį), tada bando sekti jų judėjimą erdvėje – tiria praeinančius tėvus, stebi judančius žaislus (3 – 4 mėn.). Šiame amžiuje nekabinkite žaislų tiesiai prieš akis – padėkite juos šone arba ant vaiko kojų. Sulaukęs 6 mėnesių, vaiko regos aštrumas leidžia jam stebėti mažus daiktus, vizualiai atpažinti „savus“, patraukti ir mesti žaislus, tuo pačiu susipažįstant su trimate erdve. Barškučius dėkite vaiko rankų judėjimo srityje, kad jam būtų lengviau juos sugauti. Vienerių metų kūdikis jau renka „mažas šiukšles“ ant grindų, aktyviai juda ryškaus žaislo link. Norėdami pritraukti dėmesį, naudokite tolimus objektus. Gavęs galingus regos stimulus, kūdikis pradeda ieškoti objektų, kurie jį domina, bando atsistoti ant kojų ir žengia pirmuosius žingsnius. Tik sulaukus 6-7 metų, vaiko regėjimas pasiekia suaugusiojo lygį (pagal specialias lenteles jis įvardija 10-tą eilutę).
Dinaminis kūdikio stebėjimas
Grįžę iš gimdymo namų tėvai turi atidžiai stebėti savo kūdikio vystymąsi, atkreipti dėmesį į regėjimo funkcijų formavimąsi.
Svarbu tai, kad pirmasis oftalmologo tyrimas turi būti atliktas per pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius (per tą laiką dauguma įgimtų ligų gali būti diagnozuojamos ankstyvosiose stadijose, o tai yra raktas į sėkmingą gydymą). Nesant patologijos pirminio tyrimo metu, kitas vizitas pas gydytoją reikalingas, kai vaikui yra šeši mėnesiai (pagrindinių akių struktūrų, atsakingų už teisingą vaizdo sutelkimą į tinklainę, subrendimas).
Pradinis tyrimas atliekamas pagal šį algoritmą:
Aštrumo nustatymas (1 mėnesį – vaizdo fiksavimas, 2–3 mėnesių – pagal stebimą ryškų 15–20 cm dydžio žaislą šviesiame vienatoniame fone, 4–5 mėnesių – pagal stebėjimo tikslumą iki 3–5 m atstumu) ir regos lauko nustatymas ( regos laukas yra didžiausia erdvė, kurią galima ištirti viena akimi). Regėjimo laukai nustatomi preliminariai – gydytojas judina žaislą į priekį nuo vaiko galvos, kol kūdikis sureaguos į daiktą. Tuo pačiu metu atliekamas akies priedų tyrimas: raumenys, ašarų latakų, akių vokai (akių judesiai skirtingomis kryptimis, ašarų latakų pralaidumas, visiškas vokų atidarymas ir uždarymas), taip pat optinę akies terpę ir akies dugno tyrimą, naudojant oftalmoskopą ir plyšinę lemputę (prietaisai, per akies optinę terpę siunčiantys šviesos spindulį).
Oftalmologas taip pat matuoja refrakciją skiaskopijos (šešėlio bandiniai su optinėmis liniuotėmis) arba refraktometrijos (naudojamas specialus aparatas) pagalba. Jei regėjimo aštrumo nustatyti neįmanoma ( kūdikiui būdinga neryški fiksacija ar sekimo reakcija), atliekamas smegenų impulsų, reaguojant į regos dirgiklius, tyrimas (regimojo potencialo metodas ). Remiantis jo rezultatais, galima spręsti apie regos funkcinius ir struktūrinius pažeidimus ar jų vystymosi vėlavimą.
Po 6 mėnesių, atlikus oftalmologo apžiūrą, be standartinio vaiko tyrimo, stebima ir akių refrakcijos dinamika, tai yra, palyginami naujai gauti ir pirminiai šio tyrimo duomenys. Daugumos vaikų, sulaukusių 6 mėnesių, refrakcija svyruoja nuo +1 iki + 2,5 D. Kartais šiame amžiuje gali atsirasti perėjimas prie neigiamos refrakcijos, tai rodo kūdikio polinkį į trumparegystės vystymąsi. Tokiu atveju būtina apriboti vizualines apkrovas – išimkite mažus ir arti kabančius žaislus, sutelkite dėmesį į tolimus ir judančius daiktus. Jei trumparegystė nustatoma daugiau kaip 2 D, ypač jei kartu su tuo mažėja vaiko regėjimo aštrumas ir atsiranda žvairumas, regėjimo korekcija akiniais skiriama kuo greičiau. Net jei po profilaktinio patikrinimo praėjus 6 mėnesiams nebuvo atskleista jokia regos organo patologija, manoma, kad tai turi atlikti oftalmologas kas šešis mėnesius, nes per tą laiką gali pradėti keistis akių lūžio rodikliai (trumparegystė, astigmatizmo forma), gali atsirasti kai kurie genetiniai sindromai, atsirandantis smarkiai pažeidžiant regos aštrumą. Be to, reguliarus kūdikio stebėjimas suteikia gydytojui galimybę operatyviai nustatyti uždegiminius procesus.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją
Pirmieji daugelio ligų simptomai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, yra daikto judesio sekimo nebuvimas ar uždelstas sekimas, žvairumo atsiradimas, akies baltymo paraudimas, išskyros, kurios kaupiasi vidiniuose akių ir vokų kampuose. Jei atsiranda tokių požymių, būtina skubiai kreiptis į specialistą. Svarbu žinoti: net jei gydytojas atskleidė patologiją, tai nėra priežastis panikuoti. Sutrikusi regėjimo organo funkcija daugeliu atvejų gali būti atkurta tinkamai gydant. Būkite dėmesingi savo vaikams!
Be to, gydytis savarankiškai negalima.