Kartais pasaulis ima atrodyti šiek tiek blankesnis. Ne todėl, kad pasikeitė spalvos. Tiesiog mūsų akys pradeda pavargti. Įsivaizduokite įprastą dieną: ilgos valandos prie kompiuterio ekrano, skubėjimas, o vakare – noras kuo greičiau užsimerkti. Dažnai mes priimame šį diskomfortą kaip natūralią gyvenimo dalį, ypač jei kasdien naudojame kontaktinius lęšius. Tačiau skausmas įsidėjus kontaktinius lęšius ar jausmas, tarsi akyje būtų smulkaus smėlio, nėra norma, prie kurios turėtumėte priprasti.
Akys – tai itin tikslus instrumentas. Net nedidelis išsiderinimas ilgainiui gali paveikti visą regėjimo sistemą. Daugelis iš mūsų linkę atidėlioti vizitą pas specialistą, tikėdamiesi, kad rytoj akys jausis geriau. Vis dėlto, nuolat ignoruojamas kontaktinių lęšių diskomfortas gali signalizuoti apie procesus, reikalaujančius dėmesio. Šio teksto tikslas nėra gąsdinti. Priešingai – norime padėti jums suprasti, ką sako jūsų organizmas, ir parodyti, kad šiuolaikiniai sprendimai yra greiti, neskausmingi ir grąžinantys gyvenimo komfortą.
Kas tai yra
Dažnai sulaukiame pacientų, kurie klausia: kodėl skauda akis nuo kontaktinių lęšių, nors anksčiau, atrodo, viskas buvo puiku? Norint tai suprasti, reikia pažvelgti į akies paviršiaus mechaniką. Kontaktinis lęšis, nors ir sukurtas iš modernių, deguoniui pralaidžių medžiagų, iš prigimties yra svetimkūnis. Jis priglunda prie ragenos – vieno jautriausių žmogaus organų, turinčio tūkstančius nervinių galūnių.
Sveika akis nuolat drėkina save. Ašarų plėvelė, susidedanti iš riebalinio, vandeninio ir gleivinio sluoksnių, atlieka lyg amortizatoriaus vaidmenį tarp lęšio ir akies paviršiaus. Kai šis tobulas mikroskopinis balansas sutrinka, kontaktiniai lęšiai graužia akis. Tai gali pasireikšti kaip lengvas, erzinantis niežėjimas arba pereiti į stiprų diskomfortą. Svarbu suprasti, kad skausmas nėra tiesiog „bloga diena”. Tai – signalas. Jūsų akis prašo atkreipti dėmesį į pasikeitusias sąlygas: galbūt pakito ašarų sudėtis, atsirado mikroskopinių ragenos pakitimų, o gal tiesiog atėjo laikas pakeisti lęšių priežiūros rutiną.
Pirmieji simptomai
Organizmas retai kada praneša apie problemą staigiu, nepakeliamu skausmu (nebent tai ūmi trauma). Dažniausiai viskas prasideda nuo tylių, subtilių užuominų. Problema ta, kad mes tas užuominas dažnai nurašome paprastam nuovargiui. Atkreipkite dėmesį į šiuos pirmuosius simptomus:
- Akių nuovargis: jausmas, tarsi akys būtų sunkios, vokai nori merktis, ypač antroje dienos pusėje.
- Galvos skausmas: dažnai atsirandantis smilkinių ar kaktos srityje po ilgesnio susikaupimo.
- Neryškus matymas: vaizdas tampa tarsi per rūką, kurį nuolat norisi „išmirksėti” ir sufokusuoti iš naujo.
- Jautrumas šviesai: net ir nestiprus, įprastas biuro apšvietimas ar telefono ekranas verčia prisimerkti.
- Sunkiau matyti vakare: vairuojant tamsoje aplinkos detalės susilieja, o priešpriešinių automobilių žibintų šviesos akina labiau nei anksčiau.
- Svetimkūnio pojūtis akyje su lęšiais: jausmas, lyg po lęšiu būtų įkritusi maža blakstiena ar dulkė, nors iš tiesų ten nieko nėra.
- Perštinčios akys nešiojant lęšius: sausumo pojūtis ir nuolatinis noras trinti akis, ieškant palengvėjimo.
- Ašarojančios akys nuo kontaktinių lęšių: paradoksalu, bet sausėjanti akis ginasi gausiai gamindama refleksines ašaras, kurios, deja, yra per skystos ir neužtikrina reikiamo ilgalaikio drėkinimo.
Jei kasdienybėje patiriate bent kelis iš šių požymių, jūsų regėjimo sistema siunčia pagalbos signalą. Blogas matymas ir skausmas su lęšiais neturėtų būti ignoruojamas.
Kodėl tai atsiranda
Suprasti priežastį – reiškia žengti pirmąjį ir svarbiausią žingsnį link sprendimo. Egzistuoja kelios pagrindinės priežastys, išbalansuojančios harmoningą akies ir kontaktinio lęšio draugystę.
Amžiaus pokyčiai. Bėgant metams, ypač po 40-ojo gimtadienio, mūsų organizmas natūraliai keičiasi. Akies lęšiukas pradeda prarasti savo elastingumą (presbiopija), todėl darosi sunkiau sufokusuoti vaizdą iš arti. Taip pat kinta ašarų liaukų veikla – ašarų gaminasi mažiau, mažėja lipidų kiekis jose, todėl ašaros greičiau išgaruoja. Būtent todėl sauso akies sindromas ir lęšiai tampa labai dažna kombinacija šiame gyvenimo etape.
Ekranų poveikis. Mes gyvename skaitmeninėje eroje. Žiūrėdami į kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną, mes mirksime net 3–4 kartus rečiau nei kalbėdami su žmogumi ar žiūrėdami į tolį. Mirksėjimas yra gyvybiškai svarbus – tai tarsi valytuvas, paskirstantis ašaras ant akies paviršiaus. Kai nemirksime, lęšis džiūsta, praranda drėgmę, susitraukia ir pradeda mechaniškai trintis į rageną. Štai atsakymas, kodėl lęšis drasko akį po ilgos ir įtemptos darbo dienos ofise.
Akių ligos ir anatominės būklės. Kartais diskomforto šaknys yra gilesnės. Nedideli ragenos pažeidimai, prasidedantis uždegimas ar netinkamai įvertintas astigmatizmas verčia akies raumenis nuolat įsitempti. Kontaktinis lęšis tokiu atveju veikia kaip papildomas dirgiklis jautriai sistemai.
Netinkama priežiūra ir higiena. Tai bene dažniausia praktinė problema. Lęšių priežiūros klaidos – pradedant miegojimu su tam nepritaikytais lęšiais ir baigiant per retu dėkliuko keitimu – sukuria tobulą terpę bakterijoms. Taip pat būtina žinoti, kad kontaktinių lęšių galiojimo laikas ir skausmas yra tiesiogiai susiję. Nešiojant lęšius ilgiau nei numatyta, jų mikroskopinėse porose kaupiasi baltyminės apnašos. Lęšis tampa šiurkštus ir blokuoja deguonies patekimą į rageną. Be to, kartais paaiškėja, kad tiesiog kontaktinių lęšių tirpalas dirgina akis dėl jame esančių stiprių konservantų. Būtent alerginė reakcija į tirpalą yra dažnas atsakymas, kodėl parausta akys nuo lęšių, net jei patys lęšiai yra visiškai nauji.
Kaip diagnozuojama
Kai akys siunčia diskomforto signalus, spėlioti ir užsiimti savigyda neverta. Moderni oftalmologija ir optometrija šiandien leidžia itin tiksliai ir greitai nustatyti problemos židinį. Tai padeda grąžinti ryškų, patogų matymą. Geroji žinia ta, kad regėjimo patikra šiuolaikiniame kabinete yra visiškai neskausminga, labai informatyvi ir pritaikyta prie jūsų užimto grafiko.
Nesvarbu, ar ieškote pagalbos sostinėje, ar jums aktuali moderni akių patikra Klaipėdoje, standartai yra aukšti visur. Kiekviena profesionali optika Klaipėda mieste ir visame Klaipėdos regione šiandien naudoja diagnostinę įrangą, leidžiančią įvertinti akies struktūras mikroskopiniu tikslumu.
Štai kaip atrodo profesionalūs akių tyrimai kabinete:
| Diagnostikos metodas | Ką šis tyrimas parodo? |
|---|---|
| Biomikroskopija (apžiūra plyšine lempa) | Tai pagrindinis tyrimas. Jis leidžia gydytojui detaliai apžiūrėti rageną, įvertinti ašarų plėvelės storį ir kokybę, taip pat pastebėti mikroskopinius įdrėskimus, deguonies trūkumo požymius ar uždegimą. |
| Autorefraktometrija | Greitas kompiuterinis tyrimas, objektyviai nustatantis jūsų akių refrakciją – trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą. Tai padeda parinkti tiksliausią regėjimo korekciją. |
| Ašarų plėvelės tyrimas (pvz., Širmerio testas) | Padeda įvertinti ašarų gamybos kiekį ir kokybę. Tai kritiškai svarbu diagnozuojant ir parenkant gydymą sauso akies sindromui. |
| Akispūdžio matavimas | Svarbus, greitas profilaktinis tyrimas, padedantis laiku pastebėti glaukomos riziką. Glaukoma neprasideda centre. Ji tyliai vagia jūsų pasaulio pakraščius, todėl profilaktika yra būtina. |
Šiuolaikiniai sprendimai
Kai specialistas žino tikslią diskomforto priežastį, sprendimą rasti nesunku. Mokslo pažanga optikos srityje per pastarąjį dešimtmetį buvo milžiniška, todėl kentėti tikrai nėra prasmės.
Modernūs lęšiai. Jei nustatoma, kad akys sausėja ar raudonuoja dėl medžiagos, jums bus pasiūlyti kontaktiniai lęšiai jautrioms akims. Gydytojas gali rekomenduoti itin aukšto deguonies pralaidumo silikono-hidrogelio lęšius arba pasiūlyti pereiti prie vienadienių lęšių. Vienadieniai lęšiai yra vienas higieniškiausių sprendimų: kiekvieną rytą įsidedate naują, sterilų lęšį, o vakare jį išmetate. Taip išvengiama apnašų kaupimosi ir tirpalų sukeliamų alergijų.
Akių lašai. Tai efektyvi pirmoji pagalba. Kai pasireiškia kontaktinių lęšių dirginimas, kokybiškos dirbtinės ašaros be konservantų padeda atkurti apsauginę plėvelę ir sumažina lęšio trintį į rageną.
Regėjimo korekcija akiniais. Kartais pats geriausias vaistas – leisti akims pailsėti nuo lęšių. Šiuolaikiniai akiniai yra išmanūs. Žmonėms, peržengusiems 40-ies metų ribą ir jaučiantiems, kad darosi sunku skaityti iš arti, progresiniai akiniai tampa tikru išsigelbėjimu. Progresiniai lęšiai leidžia aiškiai ir be įtampos matyti visais atstumais – tiek vairuojant, tiek dirbant kompiuteriu, tiek skaitant knygą, nereikalaujant nuolat keisti skirtingų akinių.
Kaip priprasti prie kontaktinių lęšių? Jei darėte pertrauką dėl skausmo ar nešiojate lęšius pirmą kartą, darykite tai palaipsniui. Pirmą dieną nešiokite juos 2–4 valandas, o kasdien pridėkite po valandą ar dvi. Akis, kaip ir bet kuris kitas organas, turi adaptuotis prie naujų sąlygų.
Kada būtina kreiptis į specialistą
Nors lengvas nuovargis po bemiegės nakties ar ilgo darbo prie ekrano yra suprantamas, egzistuoja aiškūs signalai, kuriuos ignoruoti pavojinga. Patyręs akių gydytojas (arba bet kuri moderni akių klinika Klaipėda mieste bei kituose miestuose) turėtų būti jūsų pirma stotelė, jei pastebite šiuos simptomus:
- Stiprus, veriantis, nepraeinantis skausmas akyje.
- Staigus, nepaaiškinamas regėjimo pablogėjimas, dvigubinimasis ar tamsių „muselių” skraidymas prieš akis.
- Akių uždegimas nuo kontaktinių lęšių: stiprus ragenos ar junginės paraudimas, pūlingos arba gausios gleivingos išskyros, vokų tinimas.
- Ekstremalus jautrumas šviesai, kai net paprasta kambario lemputė sukelia aštrų skausmą.
- Jei net ir išėmus lęšį, skausmas, ašarojimas ir svetimkūnio pojūtis nepraeina ilgiau nei kelias valandas.
Ką daryti jei skauda akį nuo lęšio jau dabar? Pirmiausia – švariomis rankomis nedelsiant išimkite lęšį. Jokiu būdu neplaukite akies vandentiekio vandeniu. Jei turite, įlašinkite drėkinamųjų lašų be konservantų ir, jei skausmas nepraeina, nieko nelaukdami registruokitės vizitui pas specialistą.
Profilaktika
Prevencija visada yra paprastesnė ir pigesnė nei gydymas. Regėjimo išsaugojimas reikalauja tik nedidelių, bet reguliarių kasdienių pastangų.
Svarbu griežtai sekti, kiek laiko galima nešioti kontaktinius lęšius. Net jei naudojate mėnesinius, didelio deguonies pralaidumo lęšius, rekomenduojama jų nenešioti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Optimalus laikas dažniausiai yra 10–12 valandų. Būtinai leiskite akims „kvėpuoti” ir bent vieną ar dvi dienas per savaitę nešiokite tik akinius.
Dirbant prie kompiuterio ar naudojantis telefonu, taikykite auksinę „20-20-20” taisyklę: kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėkite į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų (apie 6 metrų). Tai atpalaiduoja akies viduje esančius krumplynus ir priverčia jus natūraliai sumirksėti.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kodėl kontaktinių lęšių tirpalas dirgina akis, jei anksčiau viskas buvo gerai?
Daugelyje universalių („viskas viename”) lęšių tirpalų yra konservantų, prailginančių skysčio galiojimo laiką buteliuke. Ilgainiui jūsų akių imuninė sistema gali įjautrėti ir tapti alergiška šiems konservantams. Jei jaučiate perštėjimą iškart įsidėjus lęšį, pasikonsultuokite su specialistu dėl perėjimo prie tirpalų be konservantų (pavyzdžiui, vandenilio peroksido pagrindu veikiančių sistemų).
2. Ar saugu nusnūsti ar miegoti su kontaktiniais lęšiais?
Nebent akių gydytojas išrašė specialiai tam skirtus terapinius ar prailginto nešiojimo (naktinius) lęšius, miegoti su įprastais lęšiais griežtai nerekomenduojama. Miego metu akis negauna deguonies iš aplinkos, o uždarytas, po voku esantis lęšis sukuria šiltą, drėgną terpę. Tai ideali vieta bakterijoms daugintis, kas smarkiai padidina sunkių ragenos opų ir infekcijų riziką.
3. Kiek laiko galima naudoti tą patį kontaktinių lęšių dėklą?
Lęšių dėkliuką būtina keisti bent kartą per 1–3 mėnesius arba, geriausia, kaskart atidarius naują tirpalo buteliuką. Dėkliuko viduje laikui bėgant susidaro plika akimi nematoma bioplėvelė, kurioje kaupiasi ir dauginasi mikrobai. Nepakankama dėkliuko higiena yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kyla akių infekcijos.
4. Kaip dažnai turėtų būti atliekamas regėjimo tyrimas, jei lęšius nešioju kasdien?
Net jei nejaučiate jokių neraminančių simptomų, akių patikra kontaktinių lęšių nešiotojams turėtų būti atliekama bent kartą per metus. Tyrimo metu gydytojas ar optometrininkas įvertins ragenos būklę, patikrins, ar nėra mikroskopinių kraujagyslių įaugimo į rageną (tai rodo lėtinį deguonies trūkumą) ir įsitikins, kad jūsų naudojami lęšiai vis dar optimaliai atitinka jūsų akies parametrus.
Gyvename pasaulyje, pilname nuostabių detalių, artimųjų veidų ir ryškių spalvų. Neleiskite, kad išsprendžiamas diskomfortas temdytų jūsų kasdienybę. Jūsų akys kantriai dirba jums kiekvieną dieną, prisitaikydamos prie didžiulių krūvių, tad kartais verta sustoti ir atsidėkoti joms tinkamu, profesionaliu dėmesiu.
Kartais aiškesnis pasaulis prasideda nuo paprasto žingsnio – regėjimo patikros.
