„Tyliosios“ akių ligos: kodėl jos taip pavojingos?
Dalis pavojingiausių akių ligų prasideda lėtai ir be jokių aiškių simptomų – bent jau tokių, kuriuos pats žmogus greitai pastebėtų. Regėjimas blogėja po truputį, akys neskauda, nėra paraudimo, todėl neskubama nei pas gydytoją, nei bent jau į optiką. Medikai pabrėžia, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių dažniausios rimtos akių ligos yra: katarakta, glaukoma ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Štai glaukoma net turi pravardę – „tylusis regos vagis“. Dalis šių ligų būtent ir pasižymi tuo, kad ilgą laiką nesukelia simptomų, o kai žmogus pagaliau juos pajunta – dalies regėjimo dažnai nebepavyksta atkurti.
Todėl pagrindinis leitmotyvas bus paprastas: reguliarūs profilaktiniai akių patikrinimai yra svarbesni už pojūtį „aš tai puikiai matau“.
1. Glaukoma – „tylusis regos vagis“
Jei reikėtų išrinkti vieną žinomiausią ligą, kuri ilgai vystosi tyliai, tai būtų glaukoma. Glaukoma – tai akių liga, kai dėl sutrikusio skysčių tekėjimo akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės. Palaipsniui ima siaurėti akiplotis (tas laukas, kurį mato nejudanti akis) – vystosi vadinamasis „tunelinis matymas“.
Pavojus tas, kad ankstyvose stadijose:
- pirmieji simptomai – praktiškai nepastebimi;
- žmonės nedidelį regėjimo suprastėjimą dažnai tiesiog priskiria trumparegystei ar nuovargiui;
- akiplotis siaurėja taip lėtai, kad smegenys „prisitaiko“, ir žmogus pats to nepastebi.
Dėl šios priežasties glaukoma ir vadinama „tyliuoju regos vagimi“ – ji pamažu, be skausmo, atima žmogaus regėjimą. Negydant, dėl glaukomos galima visiškai apakti.
Simptomai, kurie dažniau atsiranda vėliau:
- akipločio susiaurėjimas (blogiau matoma šonuose);
- regėjimo aštrumo sumažėjimas vėlyvose stadijose;
- kartais – akių ar galvos skausmai, šviesos ratilai apie šaltinius (ypač ūmios glaukomos metu).
Gydytojai rekomenduoja visiems vyresniems nei 40 metų profilaktiškai matuoti akispūdį 1 kartą per metus, net jei regėjimas atrodo geras. Tai vienas svarbiausių raktinių žodžių visai glaukomos prevencijos temai:
„akispūdžio matavimas“, „regos nervo patikra“, „profilaktinė akių patikra“.
Truputis lietuviško konteksto: mūsų kultūroje dar gaji nuostata „pas gydytoją einama tada, kai jau labai blogai“. Glaukoma – klasikinis pavyzdys, kur toks požiūris yra pavojingas: kai „jau labai blogai“, dalies regėjimo dažnai nebeįmanoma susigrąžinti.
2. Katarakta – ne tik apie „ūkanotą“ regėjimą
Kita labai dažna, iš pradžių gana „tyli“ liga – katarakta. Katarakta – tai liga, kai akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, dėl kurių žmogus vis blogiau mato. Tai viena pagrindinių aklumo priežasčių vyresniame amžiuje.
Kas svarbu mūsų temai:
- katarakta vystosi lėtai, metų metus;
- pradžioje žmogus gali tik pastebėti, kad „reikia ryškesnės šviesos“, „akys greičiau pavargsta“, bet tai dažnai nurašoma amžiui;
- nemaža dalis žmonių pripranta prie palaipsnio tamsėjimo ir nelabai suvokia, kiek regėjimas pasikeitė, kol gydytojas parodo „po“ operacijos.
Pagrindiniai simptomai, kurie ilgai būna gana švelnūs:
- neryškus, tarsi per miglą ar „užtrauktą plėvelę“ matomas vaizdas;
- jautrumas ryškiai šviesai, akinimas;
- sunkiau matyti naktį, vairuojant;
- dažnas akinių keitimas, jų „stiprinimas“.
Svarbus momentas – katarakta nesukelia ūmaus skausmo, akys nebūtinai parausta, todėl daug kas neskuba tikrintis. Tačiau ilgainiui, negydoma, ji gali baigtis itin reikšmingu regėjimo praradimu.
3. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija: pavojus centriniam matymui
Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją (AGDD) lietuviškose populiariose svetainėse dažnai užsimenama tik tiek, kad tai viena dažnesnių vyresnio amžiaus akių ligų. Iš esmės tai liga, pažeidžianti geltonąją dėmę – tinklainės vietą, atsakingą už centrinį, detalų matymą (skaitymą, veidų atpažinimą, smulkius darbus).
AGDD ypač klastinga tuo, kad pradžioje ji gali būti visai nepastebima:
- vienos akies regėjimas blogėja, bet kita dar „tempia“,
- smegenys kompensuoja skirtumus, todėl žmogus gana ilgai nesuvokia, kad centrinis matymas silpsta.
Vėliau atsiranda:
- iškraipytas vaizdas ties viduriu (linijos atrodo banguotos),
- tamsi dėmė centrinėje regos dalyje,
- sunku skaityti, atpažinti veidus iš arti.
Ši liga labai tiesiogiai siejama su amžiumi, rūkymu, genetika ir bendra kraujagyslių būkle. Profilaktika – tokia pati: reguliarus akių dugno tyrimas, ypač po 50–60 metų.
4. Diabetinė retinopatija – kai akis „kenčia tyliai“
Dar viena „tyli“ bėda – diabetinė retinopatija, tinklainės pažeidimas sergant cukriniu diabetu. Dalis lietuviškų šaltinių ją mini tarp dažnų akių ligų, nors dažnai trumpai.
Esminis šios ligos bruožas:
- ji ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų,
- tuo pat metu tinklainės kraujagyslės jau kinta, atsiranda kraujosruvų, pablogėja tinklainės aprūpinimas krauju,
- regėjimas dažnai pablogėja tik jau pažengusiose stadijose.
Dėl to sergantiems cukriniu diabetu gydytojai rekomenduoja reguliarų akių dugno patikrinimą, net jei rega atrodo gera. Tai viena iš sričių, kur profilaktinė akių priežiūra tiesiogiai siejasi su bendra lėtinių ligų kontrole.
5. Sausų akių sindromas – ne toks „tylus“, bet dažnai nuvertinamas
Sausų akių sindromas dažniausiai turi simptomų, todėl jis tarsi nelabai tinka prie visiškai „tylių“ ligų. Tačiau daugelis žmonių šiuos simptomus laiko „smulkmena“:
- akių sausumas, perštėjimas, deginimo jausmas;
- jausmas, tarsi akyje būtų „smėlio“ ar svetimkūnis;
- paradoksaliai – ašarojančios akys, nors jos išsausėjusios;
- epizodinis neryškus matymas, akių nuovargis.
Sausos akys dažnos tiems, kurie daug dirba prie kompiuterio, žiūri į ekranus, būna kondicionuojamose patalpose. Jei į tai žiūrima rimtai ir laiku kreipiamasi, dažniausiai prognozė gera – akių lašai, darbo ir poilsio režimo koregavimas, aplinkos pritaikymas.
Kodėl verta paminėti šiame straipsnyje? Todėl, kad daug metų ignoruojamas lėtinis diskomfortas gali tapti priežastimi „nebenorėti“ tikrintis akių, nes „aš visą laiką taip jaučiuosi, čia normalu“. O tada lieka nepastebimos rimtesnės problemos – pavyzdžiui, ta pati glaukoma.
6. Kodėl simptomų nebuvimas nėra sveikatos garantija?
Įprasta manyti, kad skausmas = problema, o jei neskauda – vadinasi, viskas gerai. Su akimis taip dažnai nebūna. Dalis ligų pažeidžia regos nervą ar tinklainę be skausmo, nes šiose struktūrose praktiškai nėra skausmo receptorių.
Iš portalo žinučių matyti, kad:
- glaukoma dažniausiai jokių simptomų neturi, ypač pradžioje;
- katarakta vystosi pamažu, ilgą laiką su gana neaiškiais, „amžiumi“ nurašomais požymiais;
- AGDD ir diabetinė retinopatija taip pat ankstyvai stadijoje gali būti nebylios.
Kita priežastis – mūsų smegenų sugebėjimas „prisitaikyti“:
- jei viena akis mato prasčiau, kita perima didesnę „darbų dalį“;
- palaipsnis akipločio siaurėjimas (kaip sergant glaukoma) nepastebimas, nes nėra staigaus kontrasto „vakar mačiau, šiandien – ne“;
- smegenys užpildo trūkstamas regimojo lauko vietas, tad žmogus realiai nejaučia „skylės“.
Čia ir įsijungia prevencijos idėja: ne laukti diskomforto, o planuoti akių patikras taip pat natūraliai, kaip dantų ar kraujospūdžio kontrolę.
7. Rizikos grupės: kam akių „tyla“ ypač pavojinga?
Yra žmonių grupės, kurioms būtent besimptomės akies ligos yra didžiausia grėsmė:
- Vyresni nei 40 metų – glaukoma, katarakta, AGDD dažnėja būtent su amžiumi.
- Žmonės, kurių šeimoje yra sirgusių glaukoma – paveldimumas svarbus veiksnys; glaukoma gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje.
- Sergantieji cukriniu diabetu – dėl diabetinės retinopatijos rizikos.
- Žmonės su širdies-kraujagyslių ligomis, rūkaliai – padidėjusi tinklainės kraujagyslių pažeidimo rizika.
- Dirbantys daug prie kompiuterio, ypač biuruose, kur blogas apšvietimas, kondicionavimas – sausų akių sindromas, nuovargis, kuris gali slėpti ir kitus sutrikimus.
Jei į kurią nors grupę patenkate, logiškas žingsnis – ne laukti „blogos dienos“, o susidėlioti reguliarų akių patikrų grafiko planą.
https://www.optikoscentras.lt/registracija/ (Registracija pas akių gydytoją)
8. Ką iš tiesų apima profilaktinė akių patikra?
Dalis žmonių galvoja: „Jei galiu perskaityti laikraštį – tai kam man tie tyrimai?“ Tačiau profilaktinis vizitas pas akių gydytoją – tai ne vien tik lentelės skaitymas. Paprastai jame gali būti:
- Regėjimo aštrumo tyrimas – ar gerai matote į tolį ir iš arti.
- Akispūdžio matavimas – esminis glaukomos patikros elementas.
- Akies dugno tyrimas – gydytojas apžiūri tinklainę, regos nervą, kraujagysles; tai ypač svarbu vertinant glaukoma, AGDD, diabetinę retinopatiją.
- Esant reikalui – regos lauko (akipločio) tyrimas, jei įtariama glaukoma ar kiti nervo/tinklainės pažeidimai.
Kaip dažnai?
- virš 40 metų, net be skundų, dažnai rekomenduojama bent kartą per metus pasimatuoti akispūdį ir apsilankyti pas akių gydytoją.
- sergantiems lėtinėmis ligomis (diabetu ir kt.) dažniausiai patariama tikrintis dar dažniau, pagal gydytojo nurodymą.
9. „Nieko nejaučiu“ – ar vis tiek verta eiti?
Truputis lietuviškos psichologijos.
Esame įpratę taupyti – ir laiką, ir pinigus, ir nervus. Jei akis neskauda ir regėjimas, rodos, neblogas, kyla labai žmogiškas klausimas: „Kam man tas akių gydytojas?“
Jei į akauną įtraukiame tai, ką medikai kalba apie glaukoma, kataraktą, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, diabetinę retinopatiją – atsakymas gana sausas, bet tvirtas:
- nes dalis pavojingiausių akių ligų anksti nesukelia jokio akivaizdaus diskomforto;
- nes pirmieji požymiai dažnai aptinkami tik tyrimuose – pakitęs akispūdis, regos nervo pokyčiai, nedidelės tinklainės kraujosruvos, kurių pats nepastebėsi veidrodyje;
- nes laiku pastebėtos ligos eiga dažnai gali būti sustabdyta ar sulėtinta, o vėlyvoje stadijoje prarastas regėjimas dažnai nebegrįžta.
Kitaip tariant, profilaktika – tai lyg automobilio techninė apžiūra: važiuoja ir važiuoja, bet laikas nuo laiko vis tiek reikia pasitikrinti, ar niekas tyliai „nebyra“.
10. Ką galime daryti šiandien – praktiškai?
Jei reikėtų šią temą sutraukti į kasdienį „planą“, jis galėtų atrodyti taip:
- Suplanuokite profilaktinę akių patikrą, jei to nedarėte keletą metų – ypač jei jums virš 40.
- Paprašykite ne tik „uždėti akinius“, bet ir pamatuoti akispūdį bei apžiūrėti akių dugną – tai esminiai žingsniai „tyliųjų“ ligų medžioklėje.
- Jei šeimoje yra sirgusių glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, būkite dar atidesni – paminėkite tai gydytojui.
- Jei sergate cukriniu diabetu, neklausykite savo „nieko nejaučiu“ – klausykite gydytojo, kuris rekomenduoja reguliarias akių dugno apžiūras.
- Jei daug dirbate prie kompiuterio ir jaučiate sausumą, nuovargį – neignoruokite. Sausos akys nėra tik „smulkmena“, jos dažnai signalizuoja, kad akims reikia režimo ir priežiūros.
- Stenkitės palaikyti bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą: kraujospūdis, cholesterolis, mityba, rūkymo atsisakymas – visa tai padeda ne tik širdžiai, bet ir akims.
Pabaigai – truputis lietuviško realizmo
Lietuvoje mėgstame sakyti: „Neblogai matau, kam čia dabar lakstyt pas gydytojus.“ Tačiau būtent tokia nuostata ir leidžia klestėti ligoms, kurias medikai vadina „tyliosiomis“.
Glaukoma tyliai siaurina akipločius.
Katarakta nepastebimai užtemdo pasaulį.
Geltonosios dėmės degeneracija atima galimybę skaityti ir matyti veidus.
Diabetinė retinopatija pažeidžia tinklainę, kol žmogus dar mano, kad „viskas gerai“.
Ir nors čia kalbame apie labai rimtas diagnozes, išeitis skamba visai paprastai – nebijoti profilaktikos. Reguliarūs akių tyrimai, akispūdžio matavimas, akių dugno apžiūra leidžia tokias ligas pastebėti dar tada, kai jos dar tik ruošiasi tapti bėda.
Ar verta dėl to per metus vieną kartą pasėdėti poliklinikos koridoriuje ar optikos salone? Jei nuo to priklauso, ar po dešimties metų dar skaitysite knygas, atpažinsite artimųjų veidus ir matysite Lietuvos dangų be miglos – sprendimą turbūt nesunku priimti.
Nuorodos
- Glaukoma
- Katarakta
- Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
- Diabetinė retinopatija
- Sausų akių sindromas
Rūpinkitės savo akimis – juk aiškus regėjimas reiškia aiškesnį gyvenimą.
Sekite mus: Instagram
ir: Facebook – čia dalinamės patarimais, naujienomis ir istorijomis apie akių sveikatą.
Nepalikite regėjimo atsitiktinumui – pasirūpinkite juo kartu su mumis.
Seniai lankėtės pas akių gydytoją? Turite nusiskundimų?
Registruokitės pas gydytoją-oftalmologą konsultacijai. Akis tikrintis rekomenduojame bent kartą per du metus.
