Akių traumos yra dažna ir rimta problema, kuri gali sukelti skausmą, uždegimą ir regėjimo praradimą. Akių traumos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes: trauminės ir ekspozicinės. Trauminės akių traumos apima krislus ir svetimkūnius akies paviršiuje, o ekspozicinės – nudegimus nuo cheminių, terminių ar spinduliuotės šaltinių. Šiame straipsnyje aptarsime šių akių traumų tipus, jų priežastis, simptomus, diagnozę ir gydymą.
Krislai
Krislai yra akies ragenos pažeidimas, kuris atsiranda dėl smūgio ar trinties su kietu ar aštriu objektu. Krislai gali būti paviršiniai ar giluminiai, priklausomai nuo pažeidimo gylio. Krislai yra labai skausmingi, nes ragena yra labai jautrus nervų galūnių turintis audinys. Krislai taip pat gali sukelti ašarojimą, paraudimą, fotofobiją ir miglotą regėjimą.
Krislų diagnozė paprastai atliekama oftalmoskopu arba šviesos mikroskopu. Krislų gydymas priklauso nuo jų dydžio ir gylio. Paviršiniai krislai paprastai gyja per kelias dienas be komplikacijų. Gydymui naudojami antibakteriniai lašai ar tepalai, kad būtų išvengta infekcijos, o taip pat naudojami ir skausmą malšinantys vaistai. Gilūs krislai gali reikalauti chirurginės intervencijos arba ragenos transplantacijos, jei yra grėsmė regėjimo praradimui.
Svetimkūniai
Svetimkūniai yra bet kokios medžiagos ar objektai, kurie patenka į akį arba jos paviršių. Svetimkūniai gali būti organiniai (pvz., dulkių grūdeliai, augalų sėklos) arba neorganiniai (pvz., metalo, drobės, stiklo gabalėliai). Svetimkūniai gali sukelti skausmą, ašarojimą, paraudimą, fotofobiją ir regėjimo sutrikimus. Kai kurie svetimkūniai gali būti magnetiniai arba karšti ir sukelti papildomą žalą akiai.
Svetimkūnių diagnozė taip pat atliekama oftalmoskopu arba šviesos mikroskopu. Svetimkūnių gydymas priklauso nuo jų vietos ir pobūdžio. Jei svetimkūnis yra ant ragenos arba junginės paviršiaus, jis paprastai pašalinamas steriliais pincetais arba adata po vietinės anestezijos. Jei svetimkūnis yra įsmigęs į rageną arba junginę, jį reikia ištraukti chirurginiu būdu. Po svetimkūnio pašalinimo taip pat naudojami antibakteriniai lašai ar tepalai bei skausmą malšinantys vaistai.
Nudegimai
Nudegimai yra akies paviršiaus pažeidimas dėl cheminių (rūgštys, šarmas), terminių (karštis) ar spinduliuotės (ultravioletinės spinduliuotės) šaltinių poveikio. Nudegimai gali sukelti stiprų skausmą, paraudimą, edemą ir opas ant ragenos ar junginės. Nudegimai taip pat gali paveikti akies vokus ir blakstienas.
Nudegimams gydyti taip pat naudojami specialūs skalavimo tirpalai, kad būtų pašalintos cheminės medžiagos iš akies paviršiaus. Nudegimų gydymas priklauso nuo jų sunkumo ir priežasties. Lengvi nudegimai gydomi antibakteriniais lašais ar tepalais ir skausmą malšinančiais vaistais. Sunkesni nudegimai gali reikalauti hospitalizacijos ir chirurginio gydymo.
Fiziniai sužalojimai
Akių sužalojimai fiziniais veiksmais yra dar viena akių traumų grupė, kuri gali būti susijusi su sportu, darbu ar kitomis situacijomis. Fiziniai veiksmai gali sukelti smūgius, spaudimą ar įpjovimus akiai ar jos plote. Fiziniai sužalojimai gali būti paviršiniai ar prasiskverbiantys į akies vidų. Fiziniai sužalojimai gali sukelti skausmą, paraudimą, patinimą, kraujavimą ir regėjimo pokyčius ar net jo netekimą.
Prevencija, siekiant išvengti akių sužalojimų
Akių sužalojimai dažnai yra išvengiami tinkamomis prevencinėmis priemonėmis. Vienos paprasčiausių iš jų yra:
- Naudoti apsauginius akinius dirbant su aštriais ar karštais objektais ar chemikalais.
- Naudoti saulės akinius saulėtoje aplinkoje.
- Vengti trinti akis rankomis ar pirštais.
- Kreiptis į gydytoją nedelsiant esant bet kokiems akių traumos požymiams.
- Naudoti apsaugines priemones sportuojant ar užsiimant kita aktyvia veikla.
Kiekvienas akių gydytojas rekomenduoja nieko nelaukti, jeigu atsiranda komplikacijos dėl akių traumų. Laiku nesiėmus veiksmų, gali kilti labai rimtos komplikacijos, kurių gydymui tektų skirti nemažai laiko.
