Akių sveikata ir kasdieniai įpročiai: kaip mažais žingsniais apsaugoti savo regėjimą
Mūsų akys – vienas iš labiausiai naudojamų organų, tačiau dažniausiai joms skiriame per mažai dėmesio. Šiuolaikiniam žmogui akys dirba intensyviai: nuo pat ryto žvelgiame į išmaniojo telefono ekraną per pusryčius, po to sėdame prie kompiuterio biure, o laisvalaikiu žiūrime televizorių. Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių skundžiasi regos problemomis, akių sausumu ir nuovargiu. Tačiau gera naujiena ta, kad akių sveikatą daugiausia lemia mūsų kasdieniai įpročiai, ir mes patys galime ją žymiai pagerinti, jei pradėsime klausyti savo akių signalų ir įgyvendinsime paprastus, bet veiksmingus patarimus.
Skaitmeninių įrenginių tyrija ir akių nuovargis
Viena iš aktualiausių problemų šiais laikais yra nepergrupstamas darbas su skaitmeniniais įrenginiais. Kompiuteriai, išmanūs telefonai ir planšetės yra tapę neatsiejama mūsų darbo ir laisvalaikio dalimi, tačiau jie palieka didelį pėdsaką mūsų regėjimui. Pasak sveikatos specialistų, ilgo nepertraukiamo darbo kompiuteriu metu ne tik silpsta rega, bet ir sausėja akys, nes įdėmiai žvelgdami į ekraną, mes rečiau mirksime.
Tai nėra paprastas nepatogumas – nuolatinis skaitmeninių ekranų veikimas gali sukelti rimtesnes problemas. Elektroniniai prietaisai veikia mūsų regos aštrumą, o ištempta pozicija ir netinkamas apšvietimas dar labiau pagilina problemą. Neteisinga ekrano padėtis gali sukelti akinantį blizgesį ir atspindžius, o tai sąlygoja regos pakenkimus.
Tačiau nereikia nieko dramatizuoti – išeitis iš šios situacijos yra gana paprasta. Medikai rekomenduoja laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių darykite pertraukėles ir 20 sekundžių nukreipkite žvilgsnį į objektą, esantį už 20 metrų, pavyzdžiui, pažvelkite pro langą. Kita naudinga technika – pažiūrėkite į toli esantį objektą kelias sekundes, tuomet nukreipkite žvilgsnį į 30–40 centimetro atstumu laikomą tušinuką, tai kartokite iki 12 kartų.
Dar vienas labai svarbus aspektas – mirksėjimas. Žmonės, kurie daug dirba kompiuteriu, dažnai po pertraukas praleidžia naršydami telefone, o tai dar labiau išsausina akis. Būtina stengtis kuo dažniau mirksėti ir taip drėkinti akies paviršių. Jei darbo vietoje pučia kondicionierius, akys greičiau išsausėja, todėl gali reikėti dirbtinių ašarų, drėkinančių akis.
Maitinimosi vaidmuo akių sveikatos palaikymui
Žmonės dažnai nesupranta, kaip giliai maitinimasis veikia akių funkciją. Apie akių sveikatą reikėtų pagalvoti jau sėdant prie pusryčių stalo, nes sveiki, visaverčiai maisto produktai padeda nutolinti senatvėje dažnai užklumpančias ligas, tokias kaip geltonosios dėmės degeneracija ir katarakta. Akys tikrai yra mitybos atspindys, ir tai nėra tik romantiška frazė – tai medicininis faktas.
Svarbiausios medžiagos akių sveikatai tai omega-3 polinesočiosios rūgštys, liuteinas ir karatinoidai. Omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį ir neleidžia atsirasti opoms ragenoje. Kur jas rasti? Į racioną būtina įtraukti šaltų vandenų žuvį – tuną, lašišą, skumbrę. Šios žuvys turėtų atsirasti jūsų stale bent kelias karteles per savaitę.
Liuteinas ir zeaksantinas – tai kaip „apsaugos žvyrais" nuo išorinių pavojų. Šiuos elementus rasite žaliose lapinėse daržovėse: spinatuose, brokoliuose, salotose, kopūstuose, šparaguose, žaliuose žirnelynuose. Taip pat vertingos mėlynės, šilauogės ir kukurūzai. Vitaminas A – klasikinis „regos vitaminas", kuris buvo žinomas dar senais laikais, kada žmonės pasakodavo apie morkas. Tačiau mažiau žinoma, kad vitaminas E ir selenas taip pat itin svarbūs akių sveikatai.
Žinant šias informacijas, galima suformuoti idealų „akių pusryčių" meniu: špinatų salotos su krevečiais, greipfrutas ir puodelį žalios arbatos. O pietūs gali prasidėti nuo žuvies salotos su pomidorais. Jei laiko nėra, viena piliulė kompleksinio vitaminų preparato per dieną yra geras įprotis, kuris padės aprūpinti akis reikalingomis medžiagomis ir apsaugoti nuo išsausėjimo.
Saulės spinduliams saugojamės – net apniukusias dienas
Yra populiarus mitas, kad saulės pavojai gresia tik karštomis vasaros dienomis. Tai visai netiesa. Saulė akims gali pakenkti net ir apniukusią dieną. Ultravioletiniai spinduliai nuolat gali pažeisti ir rageną, ir tinklainę, sukeldami net aštuonias skirtingas grėsmes akims.
Saule spinduliams apsaugoti šiandien turimos tinkamos priemonės – kokybiški saulės akiniai su UV ir UVB filtrais. Tai nėra tik greitas saulutas pavasariui ar vasarai, bet nuolatinis draugas. Saulės akiniai naudingi ne tik karštomis saulėtomis vasaros dienomis – su žalingais spinduliais mūsų akys susiduria nuolat, net ir žiemą. Būdami lauke, saugokite akis nuo tiesioginių saulės spindulių dėvėdami poliarizuotus akinius.
Čia svarbi išmintis: nebijoti, o veikti. Pasitikrinti, ar jūsų akiniai tikrai turi tinkamą apsaugą, nesudėtinga. Apsilankyti optometrininko kabinete ar farmacijoje ir paklausti, kokius akinius rekomenduoja – tai užtruks tik kelias minutes, o nauda bus neapsakoma.
Darbo vietos ergonomika ir apšvietimas
Kurie iš mūsų dažnai pagalvojame apie darbo vietos apšvietimą? Dauguma žmonių gerai pasirūpina kėde, stalu ir kitomis darbo priemonėmis, tačiau nepamirščia svarbiausio – tinkamo apšvietimo. Neteisinga ekrano padėtis gali sukelti blizgesį ir atspindžius, sukelsiančius regos pakenkimus.
Ideali darbo vieta turėtų turėti nuoseklų, natūralų ar specialų darbo apšvietimą, kuris nebūtų nei per silpnas, nei per ryškus. Jei galite, pastatykite darbo stalą prie lango – natūrali šviesa saugesne, nei dirbtinė. Jei dirbate kondicionuojamoje patalpoje, kurioje negauta oras, naudokite drėkinančius akių lašus 3–4 kartus per dieną. Jeigu akių preparatai yra tirštesni ir ilgalaikio poveikio, pakaks juos lašinti ryte ir vakare arba tik tą kartą, kai pajausite akių diskomfortą.
Ergonomika – tai ne tik apie patogumą. Tai apie prevenciją ir sveikatos apsaugą. Jei jūsų darbo vieta neatitinka ergonomikos standartų, tai, kaip aštrūs spinduliai per didelę lietus, nuolat veiks jūsų akis ir bendras sveikatą. Kai kurie darbdaviai pradeda suprasti šią problemą ir pradeda rūpintis darbuotojų sveika darbo vieta – tai puikus ženklas.
Nuolatinė priežiūra ir higiena
Reguliarus tikrinimasis pas gydytoją nėra mažiau svarbu nei kiti prevencijos metodai. Dažnai žmonės į oftalmologą eina tik tada, kai jau atsiranda problemos. Tačiau geriau į jų kabinet užsiregistruoti preventyviai – bent kartą į metus. Specialistas gali pastebėti greitai besiplečiančias problemas, kurias jūs dar net nepastebėjote.
Rankų higiena – tai pagrindas, kuris dažnai skirtinas. Konjuktyvitas, kitaip tariant, akies uždegimas, yra viena iš labiausiai nepatogių akių ligų. Jį dažnai sukelia nešvarumas, o ne kas nors rimtesnis. Nuo to lengva apsisaugoti – tiesiog reguliariai ir gerai plaukykite rankas prieš susiliesdami su akimis.
Kitas naudingu patarimas – minkšti, švarus rankų judesiai akių apačioje. Jei jausite nuovargį, lengvais rankų pirštų judesiais pamasažiuokite akių vokus – tai padeda palengvinti įtampą ir pagerinti kraujo apytaką. Tai atrodytų paprasta, bet ši technika yra seniai žinoma ir veiksminga.
Laisvalaikio veiklų svarba
Gal skaudu girdėti, bet žmonės dažnai naudoja laisvalaikį dar labiau žalinai akims, nei darbo metu. Pasyvus poilsis žiūrint televizorių ar nuolatinis naršymas socialiniuose tinkluose mobiliuoju įrenginiu – tai kaip savandiškos mažo laido problemos. Regėjimą neigiamai veikia šie žalingi kasdieniai įpročiai.
Todėl specialistai rekomenduoja daugiau laiko skirti veiklai, kuri nereikalauja naudojimosi elektronine įranga. Galite išeiti pasivaikščioti – pakanka 30 minučių ėjimo penkis kartus per savaitę, tai gerina bendrą sveikatą ir prisideda prie sveikesnio, lėtesnio žmogiškojo temporitmo. Sporto, susitikimai su draugais, išorinių knygų skaitymas, audioknygų klausymas – visos šios veiklos duoda akims ilgai pageidaujamą poilsį.
Rūkymas – vienas iš pavojingiausių įpročių
Nors nuo rūkymo žalos jau daudaug kalbama, vis dar nedaug žmonių žino, kaip rūkymas tiesiogiai žaloja akis. Rūkant didėja rizika susirgti katarakta – taip vadinamas akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis regos sutrikimus ir net apakimą.
Tai nėra atsitiktinė koreliacija – tai tiesioginis poveikis. Rūkymas greitina akių senėjimą ir sumažina jų natūralių apsauginių mechanizmų veikimą. Jei norite išsaugoti gerą regėjimą, šis paprotys turėtų būti pirma bendra nuo ko atsisakyti.
Praktinės rekomendacijos ir patarimai
Susumuojant viską, ką pasakė sveikatos specialistai, galima sudaryti paprastą, bet veiksmingą akių sveikatos planą:
Dienotvarka su pertraukomis: Kas 20 minučių darykite pertraukes nuo skaitmeninių įrenginių. Pažvelkite pro langą, pazmerksite kelis kartus, pamasažiuokite akių vokus.
Racionalus maitinimas: Į dieninį meniu įtraukite geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisių, žalias daržoves, žuvį, riešutus. Jei norėtumėte būti dar sistemingiau, vartokite vitaminų kompleksą.
Apsauga nuo saulės: Visada nešiokite kokybiškus saulės akinius su UV filtrais, net žiemą ir nuobiliuose.
Darbo vietos optimizavimas: Paskaitykite apie darbo vietos ergonomiką, pagerinkite apšvietimą, reguliariai naudokite drėkinančius lašus.
Aktyvus laisvalaikis: Daugiau vaikščiokite, sportuokite, praleidžite laiką gamtoje be elektroninių įrenginių.
Reguliarus medicinos patikrinimas: Bent kartą į metus aplankykite oftalmologo, nepralaidykite nei menkiausių akių trūkumų.
Higiena: Reguliariai plaukite rankas, saugokite akis nuo nešvarumų ir užkrečiamųjų ligų.
Akių sveikata nėra kažkas, ką galime visai ignoruoti ir tikėtis geriausio. Tačiau tai nėra ir nepermaldaujama užduotis, reikalaujanti keisti visą savo gyvenimą. Tai labiau – sąmoningas pasirinkimas paisyti savo organų signalų ir reguliariai jiems suteikti pagalbą.
https://www.optikoscentras.lt/registracija/ (Registracija pas akių gydytoją)
Išvada: mažas veiksmai – dideli rezultatai
Akių sveikata nėra kažkas, ką galime visai ignoruoti ir tikėtis geriausio. Tačiau tai nėra ir nepermaldaujama užduotis, reikalaujanti keisti visą savo gyvenimą. Tai labiau – sąmoningas pasirinkimas paisyti savo organų signalų ir reguliariai jiems suteikti pagalbą.
Mažais žingsniais galime pasiekti didelių rezultatų. Pavyzdžiui, pradėkite nuo paprastos 20-20-20 taisyklės taikymo, kad sumažintumėte akių nuovargį. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių ir liuteino, kad palaikytumėte akių sveikatą. Nepamirškite apsaugoti akių nuo saulės spindulių, net ir debesuotomis dienomis, dėvėdami kokybiškus saulės akinius.
Taip pat svarbu reguliariai tikrintis pas oftalmologą, kad būtų galima anksti pastebėti galimas problemas. Higiena ir ergonomika darbo vietoje gali žymiai pagerinti jūsų akių komfortą ir sveikatą. Galiausiai, aktyvus laisvalaikis be elektroninių prietaisų padės jūsų akims pailsėti ir atgauti jėgas.
Pasirūpindami savo akimis, mes ne tik užtikriname geresnę regėjimo kokybę, bet ir prisidedame prie bendros sveikatos. Mūsų akys – tai langas į pasaulį ir daugelio mūsų patirties šaltinis. Jei norime ilgai ir sklandžiai regėti, turime dėti nemažai pastangų. Bet gera žinia ta, kad šios pastangos nėra dramatiškos – tai tiesiog sąmoningi kasdieniai pasirinkimai, kurie palengvins mūsų ir akių gyvenimą.
Nuorodos
- Akių sveikata ir kasdieniai įpročiai
- 20-20-20 taisyklė
- Omega-3 riebalų rūgštys
- Saulės akiniai
- Ergonomika darbo vietoje
- Reguliarus akių tikrinimas
Rūpinkitės savo akimis – juk aiškus regėjimas reiškia aiškesnį gyvenimą.
Sekite mus: Instagram
ir: Facebook – čia dalinamės patarimais, naujienomis ir istorijomis apie akių sveikatą.
Nepalikite regėjimo atsitiktinumui – pasirūpinkite juo kartu su mumis.
