Kartais pasaulis ima atrodyti šiek tiek blankesnis. Ne todėl, kad pasikeitė spalvos. Tiesiog mūsų akys, visą dieną įtemptai dirbusios, pradeda siųsti signalus, jog joms reikia pagalbos. Akių deginimas – tai tarsi tylus organizmo šauksmas, kurio negalima ignoruoti. Nors dažnai esame linkę tai nurašyti tiesiog nuovargiui, pasibaigiančiam po nakties miego, pasikartojantis diskomfortas gali rodyti rimtesnius pokyčius, kuriems reikia profesionalaus akių gydytojo ar kvalifikuoto optometrininko dėmesio.
Kas tai yra
Akių deginimas nėra viena konkreti liga – tai simptomas, rodantis, kad jūsų akių paviršius patiria stresą. Mūsų akys yra tarsi itin tikslus optinis instrumentas, kurį dengia plona, jautri ašarų plėvelė. Kai ši plėvelė išgaruoja per greitai arba jos sudėtis pasikeičia, akies paviršius lieka neapsaugotas. Tai sukelia perštėjimą, svetimkūnio jausmą, tarsi akyse būtų priberta smėlio, ir tą varginantį deginimo pojūtį. Tai nėra tik laikinas nepatogumas; tai ženklas, kad jūsų regėjimo sistema šiuo metu funkcionuoja ne optimaliu režimu.
Pirmieji simptomai
Atpažinti, kad akys pavargo ir joms reikia pagalbos, galite pagal šiuos simptomus:
- Nuolatinis akių nuovargis, ypač antroje dienos pusėje.
- Galvos skausmas, dažnai lokalizuotas srityje virš antakių.
- Neryškus matymas, kuris gali laikinai pagerėti stipriau pamirksėjus.
- Jautrumas šviesai (fotofobija).
- Sunkiau matyti vakare arba esant prastesniam apšvietimui.
- Dažnas akių trynimas ir „smėlio“ jausmas akyse.
- Akių deginimas ir paraudimas, kurie gali sustiprėti rytais arba baigus darbą kompiuteriu.
Kodėl tai atsiranda
Priežastys, kodėl dega akys, dažniausiai yra susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Mūsų akys evoliuciškai nebuvo pritaikytos valandų valandas žiūrėti į vieną tašką – ekraną. Kai dirbame kompiuteriu ar žiūrime į telefoną, natūralus mirksėjimo dažnis sumažėja daugiau nei dvigubai. Ašarų plėvelė nespėja atsinaujinti ir akis išdžiūsta.
