Akių ašarojimas be aiškios priežasties: kodėl akys verkia kaip lietaus debesis ir kaip tai sustabdyti?
Ei, drauge, įsivaizduok: sėdi sau ramiai, gerai nusiteikęs, o akys staiga ima lieti ašaras lyg būtų pažiūrėjęs labiausiai jaudinantį lietuvišką filmą – be jokios rimtos priežasties! Akių ašarojimas be priežasties (medicinoje vadinamas epifora) – tai ne pokštas iš gamtos, o signalas, kad kažkas ne taip su tavo regėjimo stebuklu. Lietuviškoje žiemoje, kai vėjas čaižo kaip velnias, o pavasarį žydi beržai, tai ypač aktuali bėda. Surinkau visą įdomiausią info iš patikimų šaltinių – nuo oftalmologų patarimų iki netikėtų priežasčių, kurios primena senovės lietuvių prietarus apie ašaras kaip sielos valymą. Skaityk toliau, o gal ir pats nusišluostysi akis juokdamasis!
Pirmiausia, kas čia vyksta? Mūsų akys – kaip gudrūs sargybiniai: gamina ašaras, kad apsaugotų nuo dulkių, vėjo ar svetimkūnių. Normalu, jei ašaroji pjaudamas svogūną ar einant prieš audrą. Bet jei akys ašaroja nuolat be priežasties, tai dažniausiai reiškia disbalansą: arba per daug ašarų gaminama, arba jos netinkamai nuteka. Pavyzdžiui, užsikimšę ašarų kanalai – tarsi lietuviškas griovys po potvynio, pilnas dumblo. Nauji tyrimai rodo, kad net 90% kūdikių iki metų išauga iš šios bėdos natūraliai, bet suaugusiems tai gali būti rimtesnis reikalas.
Pagrindinės priežastys, kurios slepiasi už paslapties
-
Alergijos – pavasario siaubas lietuviškam kraštui. Kontaktas su žydinčiais beržais, žolėmis ar net katės kailiu sukelia junginės uždegimą. Akys raudonuoja, niežti, ašaroja – lyg kūnas rėktų: „Pašalink alergeną!“ Sezoninis alerginis konjunktyvitas ypač vargina, bet gera žinia: antihistamininiai lašai ar imunoterapija gali „atpratinti“ organizmą nuo reakcijos. Įsivaizduok, kaip senoliai sakydavo: „Žiedai gražūs, bet akims – prakeiksmas!“
-
Akių nuovargis ir sausumas – kompiuterio maras. Ilgas žvilgsnis į ekraną, netinkami akiniai ar kontaktiniai lęšiai verčia akis dirbti pertekline pamaina. Trūksta vitamino B ar kalio? Akys „verks“ protestuodamos. Patalpų oras sausas kaip džiovinti grybai – ir štai rezultatas. Patarimas iš liaudies: kas valandą žvilgtelk pro langą į mišką, pabandyk 20-20-20 taisyklę (kas 20 min. žiūrėk 20 pėdų atstumu 20 sek.).
-
Ašarų latakų problemos – slapčiausias priešas. Įgimtas ar įgytas užsikimšimas (dakriocistitas) sukelia ašarojimą, traiškanas, net pūliavimą. Nosies pertvaros iškrypimas, sinusitas ar net polipai gali blokuoti kelią ašaroms į nosį – todėl ir varva veidu, o ne „išnyksta viduje“. Kūdikiams tai dažna, bet suaugusiems – nuo infekcijų (streptokokai, stafilokokai) iki amžiaus pokyčių. Jei spaudžiant ašarų maišelį teka pūliai – bėk pas gydytoją!
-
Kitos slaptos priežastys, kurios stebina. Sausos akys (paradoksas: mažai ašarų – daugiau dirgina!), ragenos uždegimas (keratitas), vokai, pasukti netinkamai (entropionas ar ektropionas), net navikai ar chemijos poveikis. Peršalimas, blakstienos trinantis į akį ar radiacija – viskas gali sukelti perteklinį akių ašarojimą. Vyresniems lietuviams – amžiaus pokyčiai: senstant latakai siaurėja kaip kaimo kelias be remonto.
O dabar – pramoginė dalis: prisimeni, kaip močiutė šiltu kompresu „išvaikydavo blogį“ iš akių? Ji buvo teisi! Lengviems atvejams: vėsūs kompresai nuo alergijos, akių lašai dirgimui mažinti (BENU siūlo daugybę). Bet jei akys ašaroja su raudonumu, skausmu, šiluma ar regėjimo pablogėjimu – jokio laukimo! Kreipkis į oftalmologą. Gydymas? Antibiotikai ūminiam uždegimui, masažas kūdikiams, o sunkiems – rekankuliacija (zondo įvedimas, 10 min. procedūra) ar net dakriocistorinostomija (naujas kelias ašaroms).
Kaip apsisaugoti – lietuviški gudrybės su mokslo prieskoniu
- Nešiok akinius vėjingą dieną – kaip šarvus nuo Audros.
- Drėkink orą namuose – ypač žiemą, kai radiatoriai sausina kaip karštos duonos keptuvė.
- Alergiškiems: venk žydėjimo, naudok lašus, išbandyk imunoterapiją – naujausia pasaulyje.
- Kompiuterio vergams: pertraukos, vitaminai, tinkami lęšiai.
- Vaikams: masažas ir stebėjimas iki 6 mėn.
Drauge, akių ašarojimas be priežasties nėra nuosprendis – dažniausiai lengvai išsprendžiamas, bet ignoruoti negalima, nes komplikacijos kaip pūlinys ar lėtinis uždegimas – rimta. Jei tavo akys verkia kaip ežeras Žemaitijoje, bėk pas specialistą: Kardiolitos klinikos, Hila ar Regos centras padės greit. Laikyk akis švarias, pasaulį ryškų – ir tegul ašaros lieka filmams, o ne kasdienybei! Jei atpažįsti save – pasidalink komentaruose, gal kartu surasime dar kokį liaudišką triuką.
https://www.optikoscentras.lt/registracija/ (Registracija pas akių gydytoją)
Gydymo galimybės ir prevencija
Dabar, kai žinome, kas gali sukelti akių ašarojimą be priežasties, svarbu aptarti, kaip galima spręsti šią problemą. Gydymas priklauso nuo priežasties, todėl pirmiausia būtina pasikonsultuoti su specialistu.
Alergijų valdymas
Jei ašarojimą sukelia alergijos, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius lašus arba tabletes. Šie vaistai padeda sumažinti organizmo reakciją į alergenus, tokius kaip žiedadulkės ar gyvūnų plaukai. Imunoterapija taip pat gali būti efektyvi, ypač tiems, kurie kenčia nuo sezoninių alergijų. Tai procesas, kurio metu organizmas palaipsniui „pratinamas“ prie alergeno, sumažinant simptomus.
Akių nuovargio mažinimas
Jei ašarojimą sukelia akių nuovargis, svarbu imtis prevencinių priemonių. Reguliariai darykite pertraukas dirbdami prie kompiuterio, laikykitės 20-20-20 taisyklės – kas 20 minučių žiūrėkite į objektą, esantį 20 pėdų atstumu, 20 sekundžių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jūsų darbo vieta būtų tinkamai apšviesta ir kad ekranas būtų tinkamo aukščio, kad sumažintumėte akių įtampą.
Ašarų latakų gydymas
Jei problema yra ašarų latakų užsikimšimas, gydytojas gali pasiūlyti masažą, kad padėtų atidaryti latakus, arba, jei reikia, chirurginę intervenciją. Dakriocistorinostomija – tai procedūra, kurios metu sukuriamas naujas kelias ašaroms nutekėti, gali būti reikalinga, jei užsikimšimas yra rimtas.
Natūralūs būdai ir liaudiški gydymo metodai
Be medicininių sprendimų, yra ir natūralių būdų, kurie gali padėti sumažinti ašarojimą. Štai keletas patarimų:
-
Šilti kompresai: Šilti kompresai gali padėti sumažinti diskomfortą ir pagerinti ašarų nutekėjimą. Tiesiog uždėkite šiltą, drėgną rankšluostį ant akių 10-15 minučių.
-
Akių lašai: Dirbtinės ašaros gali padėti, jei ašarojimą sukelia sausos akys. Jos drėkina akis ir mažina dirginimą.
-
Sveika mityba: Įtraukite į savo racioną maisto produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, žuvį, linų sėmenis ir graikinius riešutus. Šios medžiagos gali padėti išlaikyti akių drėgmę.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors daugeliu atvejų ašarojimas gali būti lengvai valdomas, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Jei pastebite, kad ašarojimas lydi skausmas, paraudimas, pūliavimas ar regėjimo pablogėjimas, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Šios būklės gali būti ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos.
Išvada
Akių ašarojimas be aiškios priežasties gali būti ne tik nemalonus, bet ir signalizuoti apie rimtesnes problemas. Supratę galimas priežastis ir gydymo galimybes, galite imtis veiksmų, kad pagerintumėte savo akių sveikatą. Nepamirškite, kad reguliarūs vizitai pas oftalmologą yra svarbūs, kad išvengtumėte komplikacijų ir užtikrintumėte, jog jūsų akys išliktų sveikos. Laikykite akis švarias ir pasaulį ryškų – tegul ašaros lieka tik filmams, o ne kasdienybei!
Rūpinkitės savo akimis – juk aiškus regėjimas reiškia aiškesnį gyvenimą.
Sekite mus: Instagram
ir: Facebook – čia dalinamės patarimais, naujienomis ir istorijomis apie akių sveikatą.
Nepalikite regėjimo atsitiktinumui – pasirūpinkite juo kartu su mumis.
